Kaip padėti ankstuko susilaukusiai šeimai?

Susilaukti kūdikio, žinoma, yra didelis džiaugsmas, tačiau ankstuko gimimą lydi daug kitokių emocijų: šokas, stresas, neigimas, pyktis, baimė, pasimetimas… 26 nėštumo savaitę dvynukus pagimdžiusi asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė dalinasi patirtimi ir patarimais, kaip palengvinti ankstukų ir jų šeimų kovą už gyvenimą – kiekvienas iš mūsų galime padėti!

Ką jaučia anksčiau laiko gimusio vaikučio tėvai?

Kiekviena šeima laukia putlaus ir sveiko mažylio. Kartais laukimas baigiasi per anksti ir į pasaulį pasibeldžia ankstukas. Priešlaikinis gimdymas dažniausiai įvyksta netikėtai, tėvai neturi galimybių pasiruošti šiam įvykiui. Tėvelius užlieja mintys ir jausmai, kaip didžiausia sumaišties, nerimo ir nevilties lavina.

Prieš laiką gimęs vaikelis sutapatinamas su „sveiko naujagimio netektimi“, todėl tėvelių išgyvenimus galima apibūdinti pagal E. Kubler–Ross psichologinės netekties išgyvenimo stadijas: neigimas ir izoliacija, pyktis, derybos, depresija ir susitaikymas.

Jeigu vaikelio būklė sunki ir reikalingas intensyvus gydymas, jis atskiriamas nuo mamos ir yra gydomas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje. Jis pats nemoka kvėpuoti, valgyti ir palaikyti kūno temperatūros. Toks itin trapus vaikelis auga už plastikinių inkubatoriaus sienų, apraizgytas vamzdeliais, dieną naktį prijungtas prie jo gyvybę palaikančios medicininės aparatūros.

Nuolatinė įtampa, bejėgiškumo jausmas, neviltis, kankinantis laukimas ir baimė dėl mažojo kovotojo gyvybės bei ateities – tai jausmai, kuriuos išgyvena tėveliai ligoninėje ne vieną mėnesį slaugantys savo ankstukus.

Asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė su vaikais. Ritos Armonaitės-Slidžiauskienės nuotr.

Kaip elgtis ir kokią pagalbą gali pasiūlyti artimieji?

Moterys yra labai skirtingos, tad vieno teisingo atsakymo nėra. Vienoms reikia daug bendravimo, artimųjų, joms baisu likti vienoms. Jos gali supykti, jei bus nepasveikintos. Bet yra ir moterų, kurios užsiskleidžia savyje ir nenori nieko matyti. Skatiname, kad artimieji paklaustų moters vyro, ar ji nori bendrauti, ar galima aplankyti. Jeigu jo nėra, tuomet reikėtų paklausti pačios mamos ir gerbti jos nuomonę.

Artimieji gali palaikyti emociškai ir pavyzdžiui, nupirkti reikiamų prekių, pasirūpinti švariais drabužiais ir atvežti juos į ligoninę, prižiūrėti namus ar perimti darbus, kurių moteris nespėjo padaryti dėl priešlaikinio gimdymo. Jeigu šeimoje auga dar vienas ar daugiau vaikučių, pati didžiausia parama – jų priežiūra ir atvežimas pas mamą į ligoninę, kad nenutrūktų tiesioginis bendravimas. Mamoms būna be galo sunku emociškai, kai ligoninėje reikia slaugyti sunkiai sergantį naujagimį, o namuose lieka mažamečiai vaikai, kuriems taip pat reikia mamos šilumos, apsikabinimų, pasakų prieš miegą.

Artimųjų pagalba yra labai svarbi, kai šeima grįžta iš ligoninės namo. Namuose nėra medicinos ir pagalbinio personalo, kurie įprastai ligoninėje padeda: slaugant vaikutį, tvarkant palatą, gaminant maistą. Jeigu mama ligoninėje praleido keletą mėnesių, tuomet dažnai ji pati jaučiasi išsekusi, pavargusi.

Asociacijos „Padedu augti“ atstovai, medikai ir ankstukus auginančios šeimos. Gedimino Stanaičio nuotr.

Kaip šeimoms padeda asociacija „Padedu augti“ ir kitos organizacijos?

Dar prieš 4-5 metus, visuomenėje sklaidė nuomonė, kad ankstukų susilaukti gali tik asocialios moterys, vartojančios alkoholį, narkotines medžiagas, pačios sunkiai sergančios. O per anksti gimusieji mažyliai apibūdinami kaip menkaverčiai visuomenės nariai, kurie bus ligoti, turintys raidos sutrikimų. Šie stereotipai yra aiškiai sulaužyti ir jau nebėra gėda gatvėje, gydymo ar švietimo įstaigoje pasakyti, kad tavo vaikelis gimė per anksti. Anksčiau dažnai šeimos slėpdavo, kad augina ankstuką.

Džiugina tai, kad prie šių pokyčių prisidėjo ir LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tapdama paramos projekto ,,Kalėdų naktį tylią išgelbėkime gyvybę“ oficialia globėja. Jo metu atkreiptas dėmesys į ankstukus auginančias šeimas ir surinkta daugiau nei 30 tūkst. eurų parama medicininei įrangai.

Dar 2013 metais Lietuva prisijungė prie pasaulinės socialinės iniciatyvos, siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į priešlaikinį gimdymą ir lapkričio 17-ąją, Pasaulinę neišnešiotų naujagimių dieną Kauno Rotušė, kaip ir daugybė pastatų visame pasaulyje, buvo apšviesta purpurine spalva.

„Padedu augti“ buria šeimas į bendruomenę ir kasmet, jau 8-ąjį kartą šalia Kauno klinikų Neonatologijos klinikos Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus, organizuoja Gyvybės šventę kur 2012 metais buvo pasodintas ąžuolas, pavadintas Gyvybės medžiu. Į solidarumo judėjimą įsitraukė garsios šalies moterys, pačios auginančios ankstukus. Pradėta kalbėti apie įkvepiančias istorijas, kad ankstukai dažnai užauga sveiki ir nuostabūs vaikai, apie tai, kad nereikia smerkti moters ir naujagimio. Neišnešiotumas – ne liga, iš jo išaugama.

Mūsų organizacija didžiuojasi unikalia savitarpio pagalba ankstukų šeimoms – „Arbatos pertraukėlėmis“. Tai kassavaitiniai ankstukų tėvelių susitikimai Kauno klinikose, kai šiltam pokalbiui susitinka asociacijos savanorė mama, patyrusi ,,ankstuko išbandymą“ ir šeimos, slaugančios savo sunkiai sergančius mažylius, kurie dažniausiai gydomi Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje ir balansuoja tarp gyvybės ir mirties. Ankstukų šeimoms ši „Arbatos pertraukėlė“ yra labai svarbi, nes tai galimybė atsitraukti nuo kasdienių neišnešioto naujagimio priežiūros ritualų ir pasikalbėti su mamomis, kurios jau visa tai praėjo ir gali įkvėpti vilties, pasitikėjimo, optimizmo, jog viskas gali būti gerai, kad ir kokia sunki atrodytų akimirka.

Kaip kiekvienas iš mūsų galime padėti prieš laiką gimusiems mažyliams?

Eame be galo dėkingi, nes matome didelius, reikšmingus ir neretai gyvybiškai svarbius pokyčius, pvz. padedant rėmėjams buvo nupirkta labai brangi medicininė įranga ir įkurtas pirmasis šalyje Donorinio motinos pieno bankas. Parama be galo svarbi ir reikalinga nuolatos, nes ankstukai gimsta kasdien ir bet kuri šeima gali susilaukti vaikelio per anksti, nepriklausomai nuo socialinio statuso: išsilavinimo, profesijos, užimamų pareigų, materialinės padėties ir pan.

Lietuva gali didžiuotis, kad turi net 2 Perinatologijos centrus (Kauno klinikos ir Santaros klinikos), kuriuose dirba profesionalūs, didelius pasiekimus turintys ir aukštos kvalifikacijos specialistai. Perinatologijos centrai ir kitos Lietuvos ligoninės, kuriose gimsta naujagimiai yra aprūpinti naujausia ir modernia įranga, kuri atnaujinta dėl Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos.

Ankstukai nemokamai gauna labai brangius medikamentus ir visas kitas reikalingas gydymo bei priežiūros priemones, tačiau kuomet sustiprėjęs naujagimis yra perkeliamas į palatą pas mamą, tėveliams reikia patiems įsigyti sauskelnes. O jų reikia daugiau ir dažnai ilgiau, nei laiku gimusiems vaikučiams. Be to, anksčiau dažnai gimsta dvynukai, trynukai ar net ketvertukai, tad sauskelnėmis reikia aprūpinti iškart kelis mažylius.

Šiuo metu vyksta ir iki liepos pabaigos tęsis akcija, kurios metu nuo kiekvienos „Maxima“ parduotuvėje įsigytos sauskelnių „Pampers“ pakuotės, vienerios, specialiai neišnešiotiems kūdikiams sukurtos sauskelnės bus padovanotos mažyliams. Projektas „Mažieji kovotojai“ – reali pagalba, kuri daug nekainuoja, bet kiekviena ankstuko šeima pajaus emocinį ir finansinį visuomenės palaikymą, o mažasis kovotojas jaustis patogiai ir komfortiškai.

Straipsnį parengė Reda Krušinskaitė

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *