Gyvybės šventė 2014

Paskutinę pavasario dieną Kauno klinikų pušynėlio ramybę sudrumstė anksčiau laiko gimusių vaikų juokas, jausmingas Kauno choreografijos mokyklos šokis, ritminga šokių studijos „MeGusta“ programa ir lyriškos „X Faktorius“ dalyvės Ievos Ščerbinskaitės dainos,- taip naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų asociacija „Padedu augti“ pradėjo Gyvybės šventę, kuri, per trejus gyvavimo metus, jau tapo neatsiejama šios asociacijos metinių renginių dalimi bei gražia Neonatologijos klinikos tradicija.

Dar 2011m. kelios, būsimos „Padedu augti“ asociacijos mamos, slaugančios savo anksčiau laiko gimusius naujagimius Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje, pradėjo galvoti, kaip būtų galima pasakyti „ačiū“ medikams, personalui ir specialistams, kurie ne tik išgelbėjo jų naujagimius, bet ir sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis nuoširdžiai jas palaikė, neleisdami palūžti ir nuleisti rankų bendroje kovoje už anksčiau laiko šį pasaulį išvydusia gyvybe.

Tada ir gimė mintis pasakyti „ačiū“ taip, kaip Pasaulyje to dar niekas nedarė,- taip, 2012m. gegužės 31d. buvo pasodintas pirmasis toks Gyvybės medis.

Šis medis tapo ne tik Padėkos simboliu Kauno klinikų Neonatologijos klinkų medikams ir personalui už išgelbėtus anksčiau laiko gimusius naujagimius, bet ir  Vilties (ant medžio šakų kabinami visų išgyvenusių naujagimių vardai), Tikėjimo ir Rimties medžiu (naujagimių, kurių nepavyko išgelbėti, ant akmenėlių užrašyti vardai dedami po medeliu).

Tuo metu renginio organizatoriai- savanoriška organizacija „MP-mamos pienas“ („Padedu augti“ asociacijos pirmtakė), net neplanavo toliau organizuoti Gyvybės švenčių, tačiau didelis susidomėjimas ir nuoširdus džiaugsmas Neonatologijos klinikos medikų ir personalo akyse, vilties ugnelė slaugančių tėvų akyse nulėmė šios dienos tradicijos gimimą.

51

Taigi, kas yra Gyvybės šventė?

Tai nuostabi Vilties, Tikėjimo ir Padėkos šventė, kurią švenčiame kasmet nuo 2012m.
Tai kelios valandos, kurias praleidžiame visi kartu: Neonatologijos klinikos medikai ir personalas, anksčiau laiko naujagimius Kauno klinikose slaugantys tėveliai ir šeimos, kurios savo neišnešiotukus jau augina namuose.

Čia susipažįsta anksčiau laiko gimusius vaikelius auginančios šeimos ir suteikia vilties naujagimius Kauno klinikose slaugantiems tėveliams savo istorijomis, savo pavyzdžiu, savo paaugusiomis atžalomis.

Čia dar kartą padėkojama Kauno klinikų Neonatologijos klinikos medikams, personalui ir specialistams, bei parodoma, koks neįkainojamas yra Jų darbas gelbėjant pačius mažiausius, kurie užauga labai energingais, protingais, ir, gana dažnai- sveikais vaikais.

Šių metų Gyvybės šventės akcentais tapo vėjo malūnėliai- stiprių ir didingų vėjo malūnų simbolis. Juk tose mažose anksčiau laiko gimusių naujagimių rankelėse slypi nenusakomai didelė jėga. Purpurinė šventės spalva- tai pasaulinė neišnešiotų naujagimių ir vaikų spalva, o balta spalva už tuos anskčiau laiko gimusius naujagimius, kurių išgelbėti nepavyko.

Norime padėkoti už neatlygintiną asociacijos „Padedu augti“ narių, geros valios žmonių ir įmonių pagalbą, nes tik Jūsų visų deka ši šventė kasmet tampa vis gražesnė ir prasmingesnė.

Džiaugiamės, kad naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų asociacijos „Padedu augti“ pavyzdžiu pasekė ir kiti miestai, kuriuose taip pat atsirado tradicija rengti panašias, neišnešiotukus auginančių šeimų šventes, o mūsų Gyvybės medis tapo įkvėpimu sukurti stilizuotas jo verijas, kurios buvo atidengtos 2012m. lapkričio 17. Pasaulinės Neišnešiotų naujagimių dienos minėjimuose Kauno klinikų Neonatologijos klinikose ir Vilniaus Santariškėse.

 

Pasaka apie Stebuklingąją šalį, Gyvybės medį ir “Padedu augti” karalystę

Vienoj grafystėj,vienoj karalystėj gyvenimo mamyte Julija,kuri laukė atskrendančio gandro,nešino dviem dvynukėm mergytėm. Niekas net nenumanė, kad gandras atskris anksčiau laiko- labai greitas gandras pasitaikė.
Vieną mergytę, Danielę, gandras paliko auginti Julijai,o kitą mergytę nunešė Dievuliui į dangų, kad jis turėtų šalia savęs dar vieną gražų angeliuką.
Danielė, kaip ir kiti vaikučiai, kuriuos atnešė tėveliams greiti gandrai, gyveno Stebuklingoje saloje stiklo namelyje,- kad jokie vėjai ir pūgos nesušaldytų mažų vaikelių. O stiklo namelius saugojo didelis būrys gerų ir gražių fėjų ir burtininkų.
Mamytė Julija, kaip ir kitos Stebuklingos salos mamytės, gyveno šalia stiklo namelio- šildė savo dukrytę rankų šiluma, nešė pienelį, dainavo lopšines.
Vieną dieną mama Julija išgirdo gražią dainelę, kurią savo vaikeliui dainavo kita salos mama Rosita. Rositos šeimą greitas gandras jau aplankė antrą kartą,taigi ji galėjo pasidalinti savo patirtimi, išgyvenimais ir viltimi su mama Julija.
Taip ir augo Julijos dukrelė Daniele ir Rositos sūnelis Karimas stikliniuose nameliuose, kol vieną gražią pavasario dieną fėjos pranešė mamytėms,kad jų vaikeliai gali grįžti namo,kur jų labai laukė tėveliai, seneliai, dėdės ir tetos.
Namiškių laimei nebuvo ribų, kai mamytė Julija su dukrele grįžo namo. Kelis mėnesius visi dainavo ir šoko, tačiau Julija labai norėjo grįžti į Stabuklingają salą- juk ten kiekvieną dieną atskrisdavo greitas gandras nešinas vaikeliu. Julija norėjo kitom mamytėm papasakoti savo istoriją ir padrąsinti jas, kad jos neliūdėtų ir neverktų šalia savo vaikelių stiklinių namelių.
Kaip tarė,taip padarė- grįžo Julija į Stebuklingą salą pas fėjų patarėją Aušrą, kuri supažindino Juliją su naujomis salos mamytėmis.
Julija (ir kitos buvuvios Stebuklingos salos mamytės) dažnai lankydavo salos mamytes, pasakodavo joms savo istorijas.
Iš visų naujų salos mamyčių Julija labiausiai susidraugavo su mamyte Inga, kuriai greitas gandras atnešė sūnelį Arentą ir dukrytę Miglę.
Laikas greitai bėgo, ir mamytė Inga su savo vaikeliais taip pat grįžo namo. Namiškių džiaugsmui nebuvo ribų- jie šoko ir dainavo kelis mėnesius, tačiau Inga visada prisimindavo salos mamas.
Tuo tarpu Stebuklingoje saloje vyko sujudimas- salos viduryje išaugo Gyvybės medis- pirmas toks, didingas ir nepakartojamas. Fėjos ir burtininkai iš jo sėmėsi jėgų savo geriems ir stebuklingiems darbams, o salos mamytės šalia jo pasikraudavo viltimi ir tikėjimu.
Ir toks nepakartojamas tas medis buvo, jog viena gražią dieną, mama Julija, Inga, fėjų patarėjos Aušra ir Viktorija, bei vaikučių draugė Elena nusprendė šalia Stebuklingosios salos sukurti savo salą, kurioje būtų “Padedu augti” katalystė.
Nuostabus dalykai vyko šiose salose- jie gražiai draugavo, bei vienas kitam padėjo.