Vaikų profilaktinis skiepijimas

needle-620x349

Vakcina yra laikoma saugiausia ir patikimiausia apsauga nuo gyvybei pavojingų užkrečiamųjų ligų. Kiekviena vakcina yra skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios ligos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį.

Būtent skiepų dėka daugelio ligų, vyravusių dar prieš 200 metų, sumažėjo nuo 95 proc. iki 100 proc. Per pastaruosius dešimt metų Lietuvoje ženkliai sumažėjo sergamumas kokliušu, tymais, epideminiu parotitu, raudonuke. Jau daugelį metų neregistruojami susirgimai įgimtu raudonukės sindromu ar naujagimių stablige. Pavieniai difterijos ir stabligės atvejai registruojami tik tarp vyresnio amžiaus žmonių, o sergamumas hepatitu B tendencingai mažėja.

Naujagimių anksčiau laiko susilaukę tėvai dažnai nerimauja, kaip ir kada jų mažyliai turėtų būti skiepijami: pagal koreguotą ar gestacinį amžių, ar turi būti koreguojamos vakcinų dozės, ar tai saugu, ar nesukels rimtų nepageidaujamų reiškinių? Nerimas kyla dėl to, kad anksčiau laiko gimę kūdikiai atrodo labai trapūs, gimė mažo svorio, o kartais turi ir kitų sveikatos problemų.

Nuo pat gimimo tūkstančiai įvairių mikroorganizmų apsigyvena ant vaiko odos, nosies, gerklės ir žarnyno gleivinėse. Greitai suformuodami imuninį atsaką į šiuos mikroorganizmus, kūdikiai apsisaugo nuo jų patekimo į kraują ir nuo jų sukeliamų sunkių ligos formų išsivystymo. Iš tiesų kūdikiai sugeba reaguoti į milijonus skirtingų virusų ir bakterijų, kadangi jų kraujyje cirkuliuoja daugybė imuninių ląstelių. Todėl per pirmuosius dvejus gyvenimo metus skiriamos vakcinos – yra „lašas jūroje“, lyginant su tuo, su kuo kūdikio imuninė sistema susiduria ir susidoroja kiekvieną dieną.

Anksčiau laiko gimusiems kūdikiams gresia didesnis infekcijos pavojus, kuris yra proporcingas gimimo laikui ir svoriui, kuo anksčiau ir kuo mažesnis naujagimis gimė, tuo infekcijų rizika didesnė. Tačiau neišnešiotumas nėra kontraindikacija vakcinacijai. Norint apsaugoti tokius naujagimius nuo ligų ir jų komplikacijų, jie turi būti skiepijami laikantis rekomenduojamo kalendoriaus, nepriklausomai nuo to, kiek jie buvo išnešioti ir kokio gimimo svorio gimė. Vakcinos dozės koreguoti nereikia, ji nepriklauso nuo naujagimio svorio, tai patvirtina Amerikoje atliktų tyrimų duomenys. Nors anksčiau laiko gimusių naujagimių imuninis atsakas silpnesnis, tačiau jo pilnai pakanka susidaryti adekvačiai reakcijai į vakciną.

Ši taisyklė netaikoma tik BCG ir hepatito B vakcinoms. Pagal Amerikos Pediatrų Akademijos rekomendacijas anksčiau laiko gimę naujagimiai turėtų būti skiepijami nuo hepatito B, kai jų svoris viršija 2.2 svarų (997.9 gramų). BCG vakcina gali būti atliekama ne anksčiau kaip 31 gestacinę savaitę. Lietuvoje hepatito B vakcina ir imunizacija nuo tuberkuliozės atliekamos naujagimiui dar būnant ligoninėje, dažniausiai kelias dienas prieš išrašant mažąjį pacientą namo.

Vakcina yra imunobiologinis preparatas, kurį panaudojus, galimos nepageidaujamos reakcijos. Dažniausiai tai vietinės reakcijos – patinimas, paraudimas, sukietėjimas dūrio vietoje. Bendro pobūdžio reakcijos – pakilusi temperatūra, bėrimas, padidėjęs irzlumas, pakitęs apetitas. Dėl nesubrendusios nervų sistemos ir blogos termoreguliacijos, karščiavimas kartais gali sukelti febrilinius traukulius, todėl būtina 2-3 paras, ypač prieš miegą pastebėti temperatūrą. Organizmo reakcija į kiekvieną skiepą yra nevienoda. Pastebėta, kad naujagimiams, gimusiems iki 28 savaitės, ypač atliekant pirmuosius skiepus ir vakcinaciją nuo kokliušo, difterijos, stabligės, gali pasireikšti apnėja (trumpalaikis kvėpavimo sustojimas) ir bradikardija (sulėtėjęs širdies plakimas), todėl tokiems naujagimiams 48-72 valandas po skiepo reikėtų stebėti kvėpavimą ir širdies susitraukimo dažnį. Visos Lietuvoje naudojamos vakcinos yra vienodai saugios visiems naujagimiams.

Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, naujagimiai, kūdikiai ir vaikai valstybės lėšomis skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, B tipo Haemophilusinfluenzae ir neseniai į kalendorį įtrauktos pneumokokinės infekcijos. Nuo 2015 metų spalio 1 dienos 15-16 metų paaugliai greta kitų skiepų, numatytų vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriuje, skiepijami ir nuo kokliušo, o nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV) infekcijos bus pradėtos skiepyti 11 metų mergaitės. Nuo 2007 metų valstybės lėšomis nuo gripo skiepijami gripo rizikos grupėms priklausantys asmenys. Nuo 2016 pradėta skiepyti vaikus (2–18 metų amžiaus) priklasančius pneumokokinės infekcijos rizikos grupei, jei neskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos anksčiau. Neišnešiotiems naujagimiams gimusiems rudens-žiemos laikotarpiu taikoma imunizacija nuo RSV (respiracinis sincitinis virusas – sukeliantis sunkias apatinių kvėpavimo takų ligas), kuri pradėta Lietuvoje nuo 2006 metų. RSV imunizacija atliekama Kauno ir Vilniaus perinatologijos centruose, bei Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Papildomai, savo lėšomis, rekomenduojama pasiskiepyti nuo rotoviruso, meningokokinės, vėjaraupių, hepatito A, erkinio encefalito infekcijų.

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2015 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-757

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VAIKŲ PROFILAKTINIŲ SKIEPIJIMŲ KALENDORIUS

Eil.

Nr.

Vakcina Amžius
Iki 24 val. 2–3 paros 1 mėn. 2 mėn. 4 mėn. 6 mėn. 12–15 mėn. 15–16 mėn. 18 mėn. 6–7 metai 11 metų 15–16 metų
1 Tuberkuliozės vakcina BCG
2 Hepatito B vakcina HepB* HepB HepB
3 Kokliušo, difterijos, stabligės vakcina DTaP DTaP DTaP DTaP DTaP Tdap
4 B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina Hib Hib Hib Hib
5 Poliomielito vakcina IPV IPV IPV IPV IPV
6 Pneumokokinės infekcijos vakcina PCV PCV PCV**
7 Tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina MMR** MMR
8 Žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina HPV1

HPV2

***

  1. Sutrumpinimai: BCG – tuberkuliozės vakcina; HepB – hepatito B vakcina, DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina, Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina, Tdap – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina, IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina, PCV – pneumokokinės infekcijos (polisacharidinė konjuguota) vakcina, MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina, HPV – žmogaus papilomos viruso infekcijos vakcina.
  2. HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.
  3. PCV** gali būti skiepijama kartu (vieno vizito metu) su MMR** vakcina.
  4. HPV*** skiepijamos tik mergaitės, skiepijimo schemą sudaro dvi HPV dozės (tarp pirmos ir antros HPV dozių turi būti ne trumpesnis kaip 6 mėn. laikotarpis.
  5. Skiepijimai atliekami pagal vaistinio preparato charakteristikų santrauką.
  6. Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimą, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formoje.
  7. Jei vaikas laiku nepaskiepijamas, jam sudaromas individualus skiepijimų kalendorius pagal indikacijas nurodytas vaistinių preparatų charakteristikų santraukose.

 

Teksto autorė: šeimos gydytoja Diana  Gorodeckaja

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *