Austėja

Sveiki,

Mano sesutė vardu Austėja į šį pasaulį atskubėjo per anksti. Tada man buvo 10-šimt metų. Mama ilgai leido laiką ligoninėje su ja, o aš kantriai turėjau jų laukti namuose. Kai išvydau sesutę pirmą kartą, ji buvo stikliniame namelyje su daug vamzdelių, šiaudelių. Tokia mažytė ir trapi!

Dar prieš gimstant mano sesutė jau kovojo - būnant įsčiose, jai buvo perpiltas kraujas (per virkštelę), kuris jos buvimą mamos pilvelį prailgino dar keletą savaičių. Austėja gimė 31-ą nėštumo savaitę. Buvo bejėgė kvėpuoti. Bendra būklė - kraštutinai sunki. Atliktas pakaitinis kraujo perpilimas ir t.t. (informacijos paklausiau mamos).

Man tuo metu nebuvo suprantama kas vyksta. Mamos ir tėčio akyse visada mačiau didelį nerimą ir rūpestį, bet jie tikėjo tuo mažu stebukliukų, kuris iš visų jėgų stengėsi ateitį į šį pasaulį. Tikėjo ir gydytojais, kurie deda visas pastangas, kad išsaugotų per anksti gimstančius mažylius.O mama besišypsanti visada sakydavo ,,viskas bus gerai“... 

Dabar mano sesutei 9-neri metai, man 18-ka. Ji visada turi tūkstantį vieną klausymą ir į viską turi savo atsakymus. Be galo smalsi, rūpestinga. Visur jos pilna ir niekada neišsenka jos energija.

Mes norime Jums atsiųsti tikėjimą ir stiprybę, kuriuos turėjo mūsų tėtis ir mama. Siunčiame kiekvienam mažyliui ir jų tėveliams saulės spindulėlius iš tolimos Australijos.