Adomas

Sveiki, noriu papasakoti savo sūnelio gimimo istorija ir įkvėpti kitas mamas, kad stebuklų vis dėlto būna.

2021 m. liepos pradžią prisiminsiu visą gyvenimą. Eilinės apžiūros pas gydytoją metu, buvo pastebėtas atsivėręs gimdos kaklelis ir išlindęs vaisiaus vandenų maišas. Iškart paguldė, tada buvo 25 nėštumo savaitė. Apžiūros metu gydytojas ramino, kad tikriausia apsiųs gimdos kaklelį ir "sukiš" tą maišą atgal, bet paguldžius į ligoninę toks variantas iškart buvo atmestas dėl per didelio nėštumo laiko...Prognozės buvo liūdnos, kad pagimdysiu bet kurią akimirką ir kad vaikelis išgyvens mažai šansų, nes yra mažo svorio. Tą dieną iki šiol atsimenu su ašarom. Verkiau be sustojimo, ėjo gydytojai, psichologė, visi kalbėjo, kas būtų, jei gimtų dabar... Paskyrė plaučių brandinimą, gulimą režimą. Bijojau gerti vandenį, kad tik kuo mažiau eiti i tualetą... Pradėjau skaityti apie priešlaikinį gimdymą, visas laimingas istorijas...Kol su tuo nesusidūri, atrodo, kad tu esi viena tokia, o pasirodo labai daug šeimų tai patyrė irgi. Tos istorijos buvo mano ramybė. Įkvėpė mane tikėti savo mažyliu. Taip ir slinko dienos ligoninėje, atsiribojau nuo visų. Bendravau tik su artimiausiais šeimos nariais. Vis tardavausi su mažyliu, kad dar pas mane pabūtų, kol 29 sav. staiga nubėgo vandenys. Kaip atsidūriau gimdykloje neprisimenu. Vėl daug verkiau. Labai bijojau visko. Bet tą dieną gimdymas taip ir neprasidėjo... O skatinti jo niekas ir nenorėjo. Pasirodo nubėgo šoniniai vandenys, o mažylis dar niekur neskuba. Su nubėgusia dalim vandenų pragulėjau iki 31 sav. Gimdymas prasidėjo staiga ir savaime. Sūnelis gimė per kelias valandas nuo sąrėmių pradžios. Gimęs verkė. Tai buvo gražiausias dalykas per visą tą laiką. Reanimacijoje prabuvo savaitę. Stiprėjo kiekvieną dieną, kol atsidūrėm palatoje kartu. 3 sav. praleidome kartu ligoninėje, kol išmoko valgyti ir pasveiko nuo geltos. Tos dienos prabėgo labai greit, labai skubėjome namo pas brolį...

Šiandien mano sūnelis sveikas ir skuba vytis bendraamžius. Esu be galo dėkinga visam Kauno klinikų personalui už įkvėptą tikėjimą ir viltį, už visą pagalbą, už visus patarimus ir gyvybę. Esu dėkinga visom sutiktom mamom už atrastas draugystes, už nušluostytas ašaras ir juoką, kurio labai reikėjo ir tikrai buvo labai daug. Ačiū likimui už tokią pamoką, kuri privertė sustoti ir suprasti, kad reikia gyventi čia ir dabar.

ADOMAS gimė 2021.08.20, 43 cm ir 1856 g

Su gražiausiais linkėjimais ankstuko Adomo mamytė