Viltė ir Vytis

Pradėsiu nuo to, kad visada norėjau, jog vaikai gimtų pavasarį, gegužės mėn. Bet norai lieka norais...Numatyta gimdymo data buvo rugpjūčio antrą savaitę. Nėštumas nuo pat pradžios buvo siaubingai sunkus. Ilgas savaites teko praleisti ligoninėje. Galvojau, kad tai niekad nesibaigs. Ir staiga, netikėtai baigėsi.... Visais trimis mėnesiais anksčiau, kaip ir norėjau – gegužės mėnesį. Dvynukai gimė 25 savaičių, 700 g ir 790 g svorio. Čia labai tiktų posakis „lengvi, kaip pūkas“. Buvo sunku suprasti, kas vyksta, nes mes net nenumanėme, kad nėštumas gali baigtis taip anksti. Namais tapo Kauno Klinikų naujagimių intensyvios terapijos skyrius. Dienos sukosi tarsi linksmieji kalneliai, kurie buvo visai nelinksmi. Vieną dieną vaikai priauga 10 g, kitą – numeta 30 g, vieną dieną pamiršta kvėpuoti 5 kartus, kitą – nesuskaičiuojamą kiekį kartų, vieną dieną kraujas rodo uždegimą, kitą dieną jį reikia perpilti. 77 dienas praleidome ligoninėje. Per jas sužinojau tiek naujų medicininių terminų ir diagnozių, kad net pati jaučiausi šiek tiek medike. Teko išmokti liesti savo naujagimius per dureles inkubatoriuje, išmokti juos laikyti apraizgytus laideliais, maitinti per zonduką, suprasti aparatų rodiklius ir susitaikyti, kad neteko išgirsti kaip verkia ką tik gimęs naujagimis, kad neteko pajausti, ką reiškia kai „pilvas lipa ant nosies“ ir daug kitų dalykų, kuriuos patiria mamos, išnešiojusios kūdikius 9 mėnesius. Bet ir mūsų kūdikiai užaugo. Šiek tiek kitokiomis aplinkybėmis, bet jie čia,kartu su mumis, sveiki, aktyvūs, gudrūs vaikai ir tai yra geriausia, kad galėjo nutikti.