Žindymo svarba neišnešiotam kūdikiui

Jau nuo seno žinoma, kad pats geriausias maistas kūdikiui – motinos pienas, o neišnešiotam, nebrandžiam kūdikiui jis yra gyvybiškai svarbus. Gamtos sutvarkyta taip, kad neišnešioto naujagimio motinos pienas yra kitoks nei laiku gimusio: skiriasi baltymų ir riebalų santykis, yra daugiau antikūnų (apsauga nuo infekcijos), pienas lengviau pasisavinamas ir virškinamas, nes turtingas fermentų.

Patyrusi priešlaikinį gimdymą moteris išgyvena stiprią emocinę traumą: ji ne tik nebūna morališkai pasiruošusi vaikelio atėjimui, bet ir netenka pirmųjų ,,kūnas ant kūno“ potyrių su naujagimiu. Visa tai apsunkina pirmojo pienelio atsiradimą. Tokiu momentu svarbu gauti ne tik tinkamą pagalbą iš žindymo specialistų, naujagimį prižiūrinčio personalo, bet ir artimųjų palaikymą.

Fiziškai krūtys pieno gamybai pasiruošia jau 20-tąją nėštumo savaitę ir placentos išėjimas ,,įjungia“ pieno gamybą. Oksitocinas, dar žinomas kaip meilės hormonas, ir plaktacinas,- du hormonai, kurie reikalingi, kad ,,įjungtas“ procesas nesustotų:

• kaip tik įmanoma greičiau stenkitės pamatyti savo naujagimį. Vėl su juo susitikus, žinoma, atsiras baimės ir nežinomybės jausmas, tačiau tai pradės gamintis ,,meilės“ hormonui;
• labai gerai pieno gamybą stimuliuoja kengūros metodas. Net ir neilgas kontaktas gamins oksitociną ir plaktaciną. – būkite šalia savo naujagimio,- kaip tai įmanoma dažniau;
• nufotografuokite ir paprašykite personalo, kad patrintų vatos gabalėliu Jūsų naujagimį, vaizdas ir naujagimio kvapas padės gamintis pieneliui;
• pasirūpinkite savimi - paprašykite mylimojo ar artimųjų pamasažuoti kaklą ir pečius;
• turėkite šalia puodelį šiltos arbatos atsigėrimui ar/ir uždėkite šiltą medžiagą ant krūtinės, šiluma padės gamintis pieneliui;
• pasistenkite nusiraminti ir, užgožus baimės ir nerimo jausmą, pajusti tą didelę ir begalinę meilę savo naujagimiui.

Jei esate fiziškai pajėgi laktaciją pradėkite skatinti po kelių valandų nuo naujagimio gimimo. Tačiau jei tas nėra įmanoma pirmomis valandomis,- niekada nevėlu pradėti! Tiesiog susikoncentruokite ir stimuliuokite pienelio gamybą: kelias minutes švelniai masažuokite savo krūtinę, nykštį padėkite pora centimetrų nuo spenelio aureolės (ties 12-ta valanda), o kiti pirštai nuleidžiami tiek 6-ta valanda nuo aureolės.

Švelniai paspauskite krūtinę (jausite gumbuotą krūtinės audinį) ir traukite pirštus link spenelio centro (įsivaizduokite, kad bandote išspausti pastą iš tūtelės). Kai pasieksite spenelio centrą atleiskite spaudimą ir vėl pradėkite nuo pirminės pirštų padėties. Veiksmas turėtų būti ritmiškas (atkartojantis naujagimio čiulpimą), panašus į masažą. Ir dar labai svarbu, kad visa tai vyktų reguliariai trumpais intervalais, o ne vienu metu ir ilgą laiką. Šis procesas neturi būti skausmingas. Kai lašų srautas sulėtėja, pakeiskite rankų padėtį, kad nykštys ir rodomasis pirštas būtų atitinkamai ties 3-čia ir 9-ta valanda. Kelias dienas gali tekti džiaugtis vos keliais mililitrais, tačiau vėliau galėsite džiaugtis padidėjusiu pienelio kiekiu. Ir kai pieno gamyba suintensyvės sau į pagalbą galite pasitelkti pientraukį.

Pienelį traukite kas 2-3 val.,- Jūsų organizmas žinos, kad naujagimis yra ir jam reikia maisto. Kaip naujagimis bus fiziškai pajėgus būti prie krūties, leiskite jam pabandyti čiulpti iš krūtinės, tačiau nedėkite daug vilčių, kad jis tai sėkmingai padarys iš pirmojo karto. Anksčiau laiko gimę naujagimiai greitai pavargsta, todėl jiems reikia laiko. Gali praeiti ne viena ir ne dvi savaitės, kol jis išmoks traukti iš krūtinės, tačiau apsišarvavusi kantrybe Jūs tikrai to pasieksite!



Svarbu:

• ,,Pilvelis prie pilvelio“ laikymas: žindydama laikykite naujagimį taip, kad jo pilvelis liestųsi prie Jūsų.
• Įsitikinkite, kad naujagimio ausis, pečiai ir klubas vienoje linijoje, ir kad naujagimio kakliukas - nepersisukęs, išlenktas į priekį ar per toli atgal.
• Dilbio ir rankos pagalba prilaikykite savo naujagimį, stebėkite, kad nebūtų spaudžiama galvytė.
• Jūs turite girdėti, kad naujagimis ryja.
• Teisingas žindymas neturėtų būti skausmingas. Ekspertai rekomenduoja iki šešių mėnesių kūdikius maitinti tik motinos pienu.
• Tęsti žindymą iki dvejų metų ar ilgiau, kartu užtikrinant tinkamą papildomą maitinimą.
• Išimtinis žindymas (tik motinos pienas ir nieko daugiau) pirmus šešis mėnesius yra ypač svarbus.
• Įrodyta, kad ankstyvas ir išimtinis žindymas gerina naujagimių priežiūrą bei mažina jų mirtingumą.
• Nežindomi kūdikiai patiria septynis kartus didesnę riziką mirti nuo viduriavimo ir penkis kartus didesnę riziką- nuo plaučių uždegimo, palyginti su kūdikiais, kurie maitinami tik motinos pienu.
• Jungtinių Tautų vaikų fondo 2012 m. pranešime pabrėžiama, kad tik 37% kūdikių visame pasaulyje yra maitinami motinos pienu pirmuosius šešis mėnesius, todėl kyla pavojus beveik dviem trečdaliams kūdikių išgyventi ir sveikai vystytis.

Šaltinis: Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras

Donorinis motinos pienas. Dėl priešlaikinio gimdymo ir patiriamo streso jų mamos pirmosiomis dienomis pieno neturi arba jo būna labai mažai. Donorinis motinos pienas yra skiriamas neišnešiotiems naujagimiams per pirmas jų gyvenimo dienas, kol jų mamų laktacija prasidės. Taip pat jis gali būti skiriamas ir vėlesniuose neišnešiotų naujagimių brendimo etapuose, jei mamos išskiriamo pieno nepakanka ar dėl įvairių priežasčių negalint panaudoti mamos išskirto pieno. Tam tikrais atvejais donorinis pienas gali būti skiriamas ir išnešiotiems naujagimiams. Mamos pienas neišnešiotiems naujagimiams gyvybiškai būtinas dėl jo žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo. Donorinis motinos pienas yra neįkainojamos vertės maistas neišnešiotiems naujagimiams. Dėl jų nebrandžių gyvybinių funkcijų neišnešioti naujagimiai sunkiai toleruoja adaptuotą pieno mišinį. Donorinis pienas neišnešiotiems naujagimiams skiriamas vietoj adaptuotų pieno mišinių norint išvengti nekrozinio enterokolito, donorinis motinos pienas geriau pasisavinamas, jo yra kitokia baltymų, angliavandenių ir riebalų sudėtis nei adaptuotų pieno mišinių. Daugiau informacijos: www.motinospienobankas.lt