Neišnešiotų kūdikių maitinimas pienu

Grįžus namo iš ligoninės su neišnešiotu mažyliu, kyla daug klausimų, ypatingai susijusių su maitinimu. Nesvarbu, ar žindote, ar maitinate savo kūdikį nutrauktu pienu ar mišiniu – tikimės, kad šios rekomendacijos padės jums grįžus į namus.

• Neišnešioti mažyliai turėtų valgyti bent kas tris valandas. Mažylių skrandžiai yra nedideli, vadinasi kad augtų svoris, jie turi valgyti dažnai ir po nedaug.
• Stebėkite savo kūdikį ir atpažinkite jo alkio ženklus. Neišnešioti naujagimiai ne visada verkia būdami alkani, tačiau pradeda muistytis, darosi neramūs praėjus 2-3 valandom nuo paskutinio maitinimo. Atraskite jūsų mažyliui tinkamiausią valgymo grafiką. Dauguma neišnešiotukų valgo kas 2,5-4 val.
• Jei mažyliui sunkiai auga svoris, gydytojai gali rekomenduoti žadinti mažylį, jei nuo paskutinio maitinimo praėjo daugiau kaip 4-5 val.
• Jūsų kūdikis valgys tokiu tempu, kuris yra jam tinkamiausias. Neišnešiotiems mažyliams dažnai būna šiek tiek sunkiau suderinti kvėpavimą ir rijim1, todėl maitinimas būna lėtesnis ir užtrunka ilgiau.
• Neskubėkite. Per greitai maitinimas neišnešiotas mažylis gali daugiau atpylinėti arba gali iš vis sumažėti poreikis valgyti. Taip pat neišnešiotų mažylių virškinimo sistema yra ne tokia subrendus, kaip išnešiotų kūdikių, todėl jie dažniau susiduria su virškinimo problemomis.
• Jeigu įmanoma, maitinkite mažyli savo pienu. Jei renkatės mišinuką – pasistenkite visada duoti tą patį, kad kūdikio organizmas prie jo priprastų.
• Išmokite pastebėti, kada jūsų kūdikis pasisotina. Ženklai, kurie gali rodyti, kad mažylis jau sotus: sučiauptos lūpos, sukimasis nuo krūties ar buteliuko, užsnūdimas ir viso kūno atsipalaidavimas.
• Kūdikių maisto poreikis skaičiuojamas apie 180-200 ml kilogramui kūno svorio per parą, t.y. maždaug penktadalis kūdikio kūno svorio. Vadinasi jei jūsų mažylis sveria 5 kilogramus, jis per parą turėtų suvalgyti apie 1 l mamos pieno ar mišinio.
• Paprasčiausias būdas žinoti, ar kūdikis gauna pakankamai maisto – stebėti kaip jis šlapinasi. Per parą turėtumėte pakeisti bent 6-8 pilnas sauskelnes. Taip pat svarbus yra kūdikio svorio prieaugis.
• Atminkite, kad kūdikių svoris auga šuoliais, jei vieną savaitę gali beveik nieko nepriaugti, tai kitą savaitę gali ūgtelėti kelis šimtus gramų. Būtent dėl to kūdikių svorio prieaugį geriausia vertinti kas 2-4 savaites (esant stabiliam svorio augimui – kas mėnesį), taip pat stebėti svorio prieaugį pagal augimo diagramas (ypač pritaikytas neišnešiotiems kūdikiams). Per mėnesį mažyliai turėtų priaugti bent 400-500 g ir daugiau. Sulaukus 4-6 mėnesių koreguoto amžiaus svorio augimas sulėtėja.
• Dėmesio: jei jūsų mažylio išmatos pasidarė labai vandeningos, pastebėjote jose kraujo priemaišų, jei kūdikis pradėjo vemti, pasidarė vangus, atsisako valgyti – nedelsiant kreipkitės į savo šeimos gydytoją ar priėmimo skyrių.

Valgymas kūdikiams yra sunkus darbas, ypatingai neišnešiotiems, todėl gana dažnai valgydami jie užsnūsta. Štai keletas dalykų, ką galėtumėte padaryti, kad jūsų kūdikis ir toliau galėtų tęsti maitinimą:

• Atrūginkite
• Pakeiskite maitinimo pozą 
• Kalbėkitės su savo mažyliu arba dainuokite jam linksmas dainas
• Užlašinkite šiek tiek pieno ant lūpų
• Švelniai pajudinkite burnoje esančią krūtį ar buteliuką
• Maitinkite ramesnėje aplinkoje. Kai aplink visko vyksta labai daug, mažylis gali tiesiog atsiriboti nuo veiksmo užmerkdamas akis ir užsnūsdamas. Maitinkite ramioje vietoje ir įsitikinkite, kad šviesos nėra per ryškios (tačiau nemaitinkite ir prietemoje).

Neišnešiotų kūdikių primaitinimas kietu maistu

• Neišnešiotų kūdikių mitybiniai poreikiai skiriasi nuo išnešiotų kūdikių. Todėl ir papildomas primaitinimas jiems reikalingas gali būti šiek tiek anksčiau, nei išnešiotiems.
• Pagalvoti apie neišnešiotų kūdikių primaitinimą galima pradėti sulaukus 3-4 mėnesių koreguoto amžiaus.
• Tikslus primaitinimo laikas priklauso nuo to, kelių savaičių gestacinio amžiaus mažylis gimė. Pvz. Gimęs 23 sav mažylis pasiruošęs primaitinimui gali būti sulaukęs 7 mėnesių chronologinio amžiaus, tuo tarpu gimęs 36 sav – gali būti pasiruošęs jau 5 mėnesių amžiaus.
• Pasiruošimo primaitinimui ženklai: Gali prilaikomas sėdėti jums ant kelių, kėdutėje ar maitinimo kėdutėje; išlaiko galvą stabilioje pozicijoje; kišasi žaislus ar rankas į burną; lenkiasi link šaukšto ar siūlomo maisto, jam priartėjus – išsižioja.
• Primaitinimą pradėkite tada, kai mažylis yra laimingas ir patenkintas, pasirinkite laiką po pokaičio miego. Pradžioje papildomą maistą siūlykite po maitinimo krūtimi ar buteliuku – sotus mažylis mieliau tyrinės naują maistą.
• Jau ir Lietuvoje vis labiau populiarėja kūdikių primaitinimas kieto maisto gabaliukais nuo pat primaitinimo pradžios. Toks primaitinimas vadinamas kūdikio vadovaujamu primaitinimu. Jis pradedamas tada, kai kūdikis jau yra pilnai tam pasiruošęs – t.y. gali paremtas ar prilaikomas išsėdėti tiesiai maitinimo kėdutėje ar tėvams ant kelių, yra išnykęs liežuvio išstūmimo refleksas ir kūdikis sugeba sugriebti daiktus delnu ir kišasi juos į burną. Išnešioti kūdikiai tam būna pasirengę sulaukę maždaug 6-7 mėnesių amžiaus. Šis primaitinimo metodas gali tikti ir neišnešiotiems naujagimiams, pradedant primaitinimą pagal koreguotą amžių ir stebint visus pasiruošimo primaitinimui kietu maistu ženklus.
• Vis tik labai neišnešiotiems naujagimiams šis metodas gali netikti. Daugumos tokių mažylių burna būna labai jautri. Pirmaisiais mėnesiais jiems ilgai tenka būti su zondu, intubaciniu vamzdeliu. Dėl to kiekvienas dalykas, keliaujantis jiems į burną (net jei tai yra krūtis, būteliukas ar maistas) gali sukelti nemalonius jausmus. Taip pat labai neišnešioti naujagimiai gali turėti gretutinių ligų, fizinės raidos vėlavimą, todėl pasiruošimas valgyti maistą gabaliukais gali ateiti žymiai vėliau. O pačių mažiausių neišnešiotukų mitybiniai poreikiai yra dideli. Todėl įvertinkite savo mažylio galimybes ir poreikius, aptarkite juos su savo šeimos gydytoju ir kartu nuspręskite, koks primaitinimo metodas tinkamiausias jūsų vaikui. 

Parengė vaikų ligų gydytoja Eglė Lysovienė