Su kokiomis dažniausiomis problemomis susiduria tėvai, pagimdžiusieji neišnešiotą kūdikį, kuris kartais turi ir specialiųjų poreikių, pasakoja naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų asociacijos „Padedu augti“ psichologė psichoterapeutė Elena Mickevičienė.
Stresas gali tęstis keletą mėnesių ir ilgiau
Kūdikio gimimas yra labai emocingas ir pakeičiantis nusistovėjusią tvarką namuose įvykis. Pasitaiko atvejų, kai kūdikis pasibeldžia ir ateina į šeimą daug anksčiau nei tikimės. Tada tėvai patiria įvairių emocijų, papuola į stresinę situaciją, kuri užtrunka nuo kelių minučių iki keleto mėnesių ar dar ilgiau.
Visos kylančios emocijos yra natūralios ir reikalingos, kad tėvai kuo greičiau susivoktų esamoje padėtyje ir padėtų vaikeliui stiprėti ir augti.
Tėvai jaučiasi kalti
Dažnai tėvai apibūdina savo savijautą kaip tam tikrų svajonių neišsipildymą, jaučiasi kalti, kad ne viską padarė, kad vaikelis gimtų laiku. Labai dažnai iš mamų, kurių vaikeliai gimsta per anksti, galima išgirsti tokį pasakymą „Ar kas nors kitas gali suprasti, ką aš jaučiu?“. Tikrai negalima žinoti, kaip jos jaučiasi, bet būnant šalia ir dalinantis savo mintimis ir jausmais, galima padėti įveikti atsirandančius sunkumus.
Pasitaiko atvejų, kai kūdikėlis gimsta su specialiaisiais poreikiais. Tada tėveliai patiria nusivylimą, baimę, kaltę ir kitas stipriais emocijas, tokio vaikelio atėjimas į šeimą lyginamas su artimo žmogaus netektimi.
Daugelis tėvų apibūdina tai kaip kritimą iš laimės, lengvumo ir džiugesio aukštumų į nevilties bedugnę. Remiantis E. Kubler-Ross reakcijomis į mirtį, skiriamos tokios abiejų tėvų, susilaukusių vaikelio su specialiaisiais poreikiais, išgyvenimo pakopos: neigimas, derėjimasis, pyktis, depresija, susitaikymas su vaiko sutrikimu.
5 etapai, kuriuos išgyvena tėvai, susilaukę specialiųjų poreikių turinčio mažylio:
Nederėtų pamiršti, jog šios pakopos nebūtinai būna viena po kitos. Pasitaiko šeimų, kurios greitai pasiekia paskutiniąją pakopą, lengvai išgyvenę pyktį ar depresiškumą. Kartais praėjus tam tikram laikui ir atgavus psichinę pusiausvyrą, aplinkybės priverčia vėl patirti neigiamus jausmus, sugrįžti į ankstesnes pakopas. Šeimos nėra vienodos.
Todėl norisi šeimas nuraminti ir paskatinti kreiptis pagalbos į artimuosius ir specialistus, kad kuo greičiau būtų galima pasirūpinti savo vaikeliu, o tėveliams lengviau susitaikyti su esama situacija.