Po pirmojo sūnaus ankstuko gimimo moteris jautėsi lyg tirštame rūke – tiek daug nesuprantamų dalykų ir nežinios teko patirti. Tuomet ji dar nenutuokė, kad po devynerių metų sulauks ir ankstukės dukrytės. Tik šį kartą viskas buvo kiek kitaip. Mamą stiprino patirtis ir žinias, o abi kartu su naujagime tapo ir kitų ankstukų rėmėjomis. „Apie savo dalyvavimą asociacijos „Padedu augti“ veikloje nuo pat gimimo dukrytė puikiai žino ir tuo labai didžiuojasi“, – netrukus aštuonerių sulauksiančios mažosios rėmėjos istoriją pasakoja jos mama Sandra Mačiulienė.

Kai prieš septyniolika metų 30-tą nėštumo savaitę į pasaulį atkeliavo pirmasis Mačiulių šeimos ankstukas, apie tokius mažylius buvo labai nedaug informacijos. Jauna mama gavo tik pavienes žinias ir jokių prognozių. Bet kokie gydytojų žodžiai stipriai veikė emocijas. „Atrodė, kad tai pasaulio pabaiga“, – prisipažįsta Sandra. „Kai kartą mano pirmagimis naujagimių reanimacijoje „pamiršo“ kvėpuoti man būnant šalia, medicininė aparatūra ėmė pypsėti grėsmingais garsais. Atrodė, kad visą inkubatorių supurtytum, kad tik įkvėptų. Šokas sustingdė, pasipylė ašaros. Ta nežinomybė ir kiekviena išgirsta diagnozė siaubingai spaudė iš vidaus. Gerą pusmetį naktimis šokdavau iš lovos pasiklausyti, ar vaikas kvėpuoja. Pasąmonėje buvo toks gilus įspaudas, o vyras vis kartodavo „pasitikėk vaiku“, – prisimena moteris. 

Besikartojantis gimimo scenarijus

Antrą kartą patekus į panašią situaciją viskas atrodė kitaip. Sandra jau keletą metų buvo įsitraukusi į savanorišką asociacijos „Padedu augti“ veiklą, dalyvaudavo savitarpio pagalbos grupėse kaip visa tai patyrusi mama, turėjo daug informacijos apie ankstukus. Be to, dar iki dukrytės gimimo matė gręsiančio priešlaikinio gimdymo ženklus. „Todėl mintyse jau buvome susitaikę, kad scenarijus gali pasikartoti. Taip ir atsitiko. Dukrytę pavyko išnešioti vos keliomis dienomis ilgiau nei sūnų. Ji gimė beveik identiško svorio ir ūgio, net gimimo laikas skiriasi vos septyniomis minutėmis“, – pasakoja Sandra.

Nors moteris jau turėjo patirtį, situacija vis tiek gąsdino. „Pirmomis dienomis, apsilankius asociacijos „Padedu augti“ steigėjoms Ingai ir Julijai, visos trys atsidusome – ir vėl... Tuomet iš Julijos sulaukiau klausimo, kas lengviau: kai nežinai, kas laukia, ar kai toks kelias jau praeitas anksčiau? Nežinomybė labai gąsdina, tačiau žinojimas taip pat nedžiugina“, – atsidūsta S. Mačiulienė, prisimindama bene sunkiausią užduotį – pienelio nutraukimą.

Neišnešiotų mažylių mamos negali maitinti pačios. Sandros dukrytei Aurėjai taip pat buvo reikalingas maitinimas per zondą. „Kūdikiui pačiam nežįstant, mamai labai sunkiai „užsiveda“ pienelio gamyba. O ankstukai labai sunkiai įsisavina dirbtinius pieno mišinius, todėl mamoms tenka didelė visą parą vykdoma užduotis – išgauti reikiamą kiekį pieno, kad jų vaikeliai gautų patį geriausią, būtent jiems subalansuotą maistą. Ir man vėl teko įsitraukti į šią varginančią veiklą, kurią nuolat lydi nerimastingos mintys: ar šiandien pavyks išgauti tuos kelis reikiamus mililitrus? Ar rytoj pajėgsiu pagaminti daugiau?“, – kankinančio jaudulio dienas prisimena pašnekovė. 

Mažoji rėmėja atkeliavo į pasaulį pačiu laiku

Panašų nerimo laikotarpį dėl pieno gamybos išgyvena daug ankstukų mamų. Todėl prieš aštuonerius metus asociacija „Padedu augti“ prisidėjo prie Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vizijos įkurti pirmą šalyje donorinio motinos pieno banką ir inicijavo projektą „Sveika pradžia – mamos pieno laše“. Jokių lėšų tuo metu nebuvo, teko sukti galvą, kaip sukurti socialinę kampaniją.

Kaip tik netrukus gimė Sandros dukrytė. Matyt, ne veltui ji gimė anksčiau. „Susitikusios su Inga ir Julija nusprendėme, kad galime parodyti realią mano situaciją. Per keletą dienų buvo suorganizuotas vaizdo klipo filmavimas, kuriuo kvietėme rėmėjus prisidėti prieš šio, be galo svarbaus, projekto. Kartu su Aurėja, dar gyvenusia reanimacijos inkubatoriuje, savanoriškai nusifilmavome šiame klipe. Tokiu būdu vos gimusi mūsų ankstukė tapo projekto rėmėja“, – šypsosi moteris, iki šiol kartu su dukryte dalyvaujanti įvairiose asociacijos veiklose, savitarpio pagalbos grupėse ir savo pavyzdžiu įkvepianti kitas šeimas.

Vaizdo klipe užfiksuota istorija ištinka ne vieną mamą. „Pasakojome realią, dažnai nutinkančią situaciją, kai po valandos darbo, bandant išgauti priešpienio, ir nutraukus vos kelis mililitrus, dėl nuovargio toji taurelė išslysta iš rankų ir mamą aplanko didelis bejėgiškumo jausmas“, – pasakoja asociacijos vadovė Inga Laukytė-Budrienė. „Būna, kad pienelis visai dingsta, mamoms stipriau susijaudinus. Tada jos save dar labiau „plaka“, kad ne tik nesugebėjo išnešioti, bet ir pamaitinti nesugeba“, – pastebi Sandra ir pabrėžia, kad mamos dabar gali labiau atsipalaiduoti, kai žino, jog pritrūkus pienelio, galima pasinaudoti pieno banku.

Vaizdo įrašą kviečiame žiūrėti: https://youtu.be/puIN5_2_1lY



Vien medicininės pagalbos nepakanka

Žmonės, nesusidūrę su anksčiau gimusiais ar sergančiais naujagimiais, nesuvokia, kiek daug pagalbos reikia tokioje krizėje atsidūrusioms šeimoms. „Gali atrodyti, kad užtenka vien medicininės pagalbos vaikui, tačiau to tikrai negana. Tinkamas psichologinis palaikymas, reikiamos informacijos savalaikis suteikimas, patogumo ir jaukumo ligoninėse mėnesių mėnesius praleidžiančioms šeimoms sukūrimas, paramos suteikimas, suburiantys padėkos renginiai, švietėjiška veikla, pažangios medicinos įrangos įsigijimas labai svariai prisideda prie šeimų gerovės“, – rėmėjų dėka vykdomas veiklas vardina Sandra, du kartus patyrusi, ką reiškia kelis mėnesius tiesiog gyventi ligoninėje.

Parama ir palaikymu ankstukų šeimoms rūpinasi jau minėta asociacija „Padedu augti“. „Geros valios žmonių ir socialiai atsakingų įmonių parama mums turi ypatingą reikšmę, nes jos dėka mes galime teikti pagalbą ir paramą sergančių mažylių šeimoms, kuri apima šeimų konsultacijas palatose, savitarpio pagalbos grupes Kauno klinikose, nuotolines konsultacijas visoje Lietuvoje su „Ankstukų pagalbos linija“, kurios rėmėjais šiemet tapo „Ankstukų“ paramos fondas „Gerų darbų dirbtuvės“. Dešimtmetį minintys „Ankstukai“ sujungė jėgas su asociacija „Padedu augti“ vardan mažųjų kovotojų ir jų artimųjų gerovės, siekiant jog dar daugiau šeimų gautų emocinį palaikymą, šeimoje anksčiau laiko gimus naujagimiui“, – paramos svarbą atskleidžia ir dėkinga rėmėjams jaučiasi asociacijos vadovė I. Laukytė – Budrienė.

Rėmėjams: asociacijos veiklos – tik jūsų dėka

Asociacijos „Padedu augti“ pagalbą šeimoms apima įvairių paramos projektų organizavimas, relaksacijos ciklai, švenčių organizavimas. Be to, rėmėjų dėka yra parengti keturi paramos produktai: paramos tėveliams dėžutės netekus ankstuko, paramos krepšeliai ankstukų šeimoms, nagų priežiūros rinkiniai mamoms ir švaros rinkiniai mamoms.

Rėmėjų dėka asociacija gali vykdyti ir ilgalaikius projektus. „Su prekiniu ženklu „Pampers“ vykdome projektą trynukų susilaukusioms šeimoms. Joms kas mėnesį, kol vaikučiams sukaks dveji metai, dovanojame net tris pakuotes ,,Pampers Premium Care“, – ilgalaike parama džiaugiasi I. Laukytė – Budrienė.

Rėmėjų dėka asociacija gali padėti Lietuvos perinatologijos centrams ir kitoms ligoninėms, atnaujindami medicininę įrangą ar atliepdami įvairius atsirandančius poreikius. „Pavyzdžiui, Kauno klinikose įrengėme šeimos kambarį, namų aplinką primenančią palatą, sukūrėme jaukių erdvių su ant sienų tapytomis iliustracijomis, prisidėjome prie Donorinio motinos pieno banko įrengimo, o praėjusiais metais – prie inovacijos Lietuvoje – Šeimos – naujagimių intensyviosios terapijos palatų įkūrimo, kuriose ištisą parą savo vaikutį gali slaugyti mama ir tėtis“, – gerus darbus vardina vadovė.

Rėmėjų ir savanorių dėka edukuoja visuomenę

Be to, asociacija inicijuoja ir vykdo įvairius socialinius bei edukacinius projektus. Kasmet rengia jau tradicinėmis tapusias šventes (Pasaulinė neišnešiotų naujagimių diena, Gyvybės šventė), sveikina šeimas palatose, organizuoja šeimų ir jų mažylių parodas. Šiuo metu vykdo socialinį projektą „AČIŪ“, publikuodami ankstukų ir jų šeimų istorijas, o Lietuvos darželiuose ir kitose ugdymo įstaigose pasakodami apie ankstukus vykdo edukacinę programą „Gimiau per anksti“.

„Ypač svarbu edukuoti šeimas, todėl leidžiame ir knygas. Dalį jų dovanojame ligoninėms, pavyzdžiui, tėveliai nemokamai gauna knygą „Kaip rūpintis vaikučiu, gydomu naujagimių skyriuje“. Esame išleidę ir knygą vaikams, skirtą neišnešiotuko ar sunkiai sergančio naujagimio broliukams ir sesutėms. Pasaką ,,Ketvirtadienį: knyga broliams ir sesėms“ sukūrė vaikų mylimas rašytojas Tomas Dirgėla, o ją iliustravo vaikų knygų iliustratorė Eidvilė Viktorija Buožytė. Visos už knygeles gautos pajamos yra skiriamos ankstukų bei sergančių naujagimių gerovei kurti“, – pasakoja I. Laukytė – Budrienė.

Asociacija dėkinga ne tik lėšas skiriantiems rėmėjams, bet ir žmonėms, aukojantiems savo laiką. „Sakome patį didžiausią ir nuoširdų AČIŪ ne tik mūsų rėmėjams, kurių dėka jau daugiau nei dešimtmetį galime plėtoti ir vystyti vis didesnius projektus, bet ir didžiulę padėką skiriame visiems savanoriams bei asociacijos nariams, kurie darbus atlieka neatlygintinai. Be jų visos šios pagalbos šeimos ir Lietuvos medicinos įstaigos negautų. Nuoširdžiai dėkingi“, – jautrumu užkrečia Inga.

Palaikyti sergančių naujagimių susilaukusias šeimas galite skirdami savo 1,2 proc. GPM dalį. Kasmet ši, nieko nekainuojanti, parama virsta emocine ir savitarpio pagalba šeimoms, medicinine įranga Lietuvos ligoninėms ir svarbiais gerovės projektais. Paramos gavėjo kodas: 303157604.

Straipsnio autorė Jurgita Juknaitė-Kozlova