Vienuoliktą kartą anksčiau laiko gimusių vaikų bendruomenė parke prieš Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus langus, susibūrė į tradicinį padėkos ir palaikymo renginį – Gyvybės šventė. „Prieš 11 metų pasodinome ąžuolą ir jį pavadinome Gyvybės medžiu. Tai tapo mūsų tikėjimo ir tvirtybės simboliu, tradiciškai kasmet suburiančiu neišnešiotų mažylių šeimas“, – teigia asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė.
Prof. Rasa Tamelienė, Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė, šventės metu pasveikino vaikus, atvykusius į savo pirmuosius namus. „Šiame pastate išmokote taisyklingai giliai kvėpuoti, čia išmokote valgyti ir sustiprėjote tiek, kad galėjote vykti į tikruosius savo namus, – pasakoja profesorė. – Mes, medikai, kurie esame susipažinę su jumis nuo pirmųjų jūsų gyvenimo dienų, visada jus prisimename, labai džiaugiamės, kai atvykstate pasirodyti, papasakojate, kokie maži gimėte. Mums tai didelis įvertinimas ir paskatinimas dirbti“.
Šventės metu prisiminti svarbūs projektai, kurie vyksta tik asociacijos geradarių pagalba, suremiančių jėgas įr prisidedančių prie ankstukų ir jų šeimų gerovės. „Kiekvienas paaukotas euras tampa gyvybiškai svarbiu projektu, pavyzdžiui, 2023 m. Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje atidarytos dvi Šeimos-naujagimių intensyviosios terapijos palatos. Jose sunkiai sergantis ankstukas gali būti su mama ir tėčiu ištisą parą“, – teigia I. Laukytė-Budrienė.
Tai pirmosios tokio tipo palatos Lietuvoje – iki šiol Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje mamos galėdavo būti kartu su mažyliais, tačiau palatos buvo nepritaikytos nuolat gyventi ir slaugyti naujagimį. „Mes labai norime, kad tokių palatų Lietuvoje būtų dar daugiau, todėl šiuo metu siekiame prisidėti prie trečiosios tokios palatos įrengimo Kauno klinikose“, – priduria asociacijos „Padedu augti“ vadovė.
Prof. R. Tamelienė neabejoja tokių palatų svarba šeimai ir neišnešiotiems mažyliams. „Šiose palatose tėvai artimiau susipažįsta su savo naujagimiu, išmoksta atlikti priežiūros procedūras, atpažinti mažylio kūno kalbą bei sužino ką jis mėgsta, ko nenori, – paaiškina profesorė. – Tėvai namo išvyksta turėdami žymiai tvirtesnius tėvystės įgūdžius, kurie kloja pamatą ateičiai. Visų tų, kurie dar tik gydysis mūsų klinikoje, vardu, dėkoju už didelę pagalbą ir prisidėjimą.“
AUKOTI TREČIOSIOS PALATOS ĮRENGIMUI KVIEČIAME: https://bit.ly/4axGdjj
Šiemet renginys organizuotas pasakos „Ketvirtadienį: knyga broliams ir sesėms“ motyvais. Knygą bendruomenei sukūrė vaikų rašytojas Tomas Dirgėla ir vaikų knygų iliustruotoja Eidvilė Viktorija Buožytė, tam, kad lengviau būtų ir mamai, ir tėčiui, ir mažajam broliukui ar sesutei.
Šventės metu dalyviai išgirdo pasakos audio versiją, kurios garso takelio ir įrašo autorius – muzikos prodiuseris, kompozitorius, docentas Linas Adomaitis ir jo mokiniai, o balsas priklauso teatro aktorei ir režisierei Andrai Kavaliauskaitei. Įspūdingos pasakos personažų dekoracijos skatino dar labiau įsijausti į jautrią meškiuko Beno, kurio sesė gimė anksčiau laiko, istoriją.
Talentinga mergaitė Gaudrė, prieš dvylika metų anksčiau laiko išvydusi pasaulį, skyrė muzikinį sveikinimą medicinos darbuotojams ir personalui bei atlikto du kūrinius akordeonu. Vaikus taip pat džiugino Gimtadienio teatro muzikinis interaktyvus žaidimas – kaip Laputė keliavo džiunglėse ieškoti savo draugo. Mažieji šventės dalyviai turėjo galimybę pasigaminti šviečiančią burtų lazdelę ir įsitikinti – stebuklai yra ir su jais gyventi smagiau!
„Kasmet į šį parką atvykstame pasidžiaugti savo vaikais ir padėkoti Kauno klinikų medicinos darbuotojams bei personalui. Šių žmonių dėka turime savo atžalas, jie išgelbėjo mūsų vaikams gyvybes, išaugino naujagimius, neretu atveju svėrusius vos 500-900 gramų“, – dėkingumo neslepia asociacijos „Padedu augti“ narė ir ankstukės Aurėjos mama Sandra Mačiulienė.
2012 metais parke šalia Kauno klinikų Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus organizacija „Padedu augti“ pasodino Gyvybės medį – ąžuolą ir jis tapo gražios tradicijos pradžia. Ant šio medelio ankstukų šeimos kabina lapelius su savo išgyvenusių vaikų vardais ir taip skatina viltį kitoms šeimoms – tikėti, kad jų trapūs mažyliai išgyvens ir augs sveiki.
