2026 m. spalio 13 d. ketvirtą kartą Šiluvoje vyko atsisveikinimas su kūdikiais, kurių gyvybė užgeso Kauno ligoninėse dar nespėjus išvysti pasaulio (iki 22-osios nėštumo savaitės). Po šventųjų Mišių juos į kūdikių kapavietę Šiluvos kapinėse palydėjo tėveliai, artimieji, palaikantys žmonės ir dvasininkai – žmonės, kuriuos jungia pagarba gyvybei, netektis ir atjauta,

Šios kasmetinės laidotuvės – priminimas, kad kiekviena gyvybė svarbi, o kiekviena netektis verta pagarbos. Jos taip pat atkreipia dėmesį į šeimas, kurios neretai tyliai išgyvena skausmą ir nežino, kaip atsisveikinti su savo mažyliu ar kur ieškoti pagalbos.

Kartais apie nėštumą moteris dar nebūna pranešusi net artimiesiems, todėl netikėta netektis atneša ne tik didžiulį skausmą, bet ir sunkius klausimus, kaip organizuoti atsisveikinimą ir laidotuves. Tokiu metu svarbu, kad šeimos neliktų vienos ir turėtų galimybę pagarbiai atsisveikinti su savo kūdikiu.

Nėštumo netektis dažnesnė, nei kalbama viešai – skaičiuojama, kad persileidimą patiria maždaug kas penkta–šešta moteris. Už kiekvieno skaičiaus slypi asmeninė istorija, todėl apie šias netektis svarbu kalbėti jautriai ir be vertinimų.

Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas pabrėžia kiekvienos gyvybės orumą ir svarbą. Šis atsisveikinimas yra ženklas, kad nė vienas kūdikis nėra pamirštas, o gedinčios šeimos gali rasti dvasinę paguodą, bendrystę ir palaikymą.

Kauno klinikų dvasinė asistentė Svetlana Adler-Mikulėnienė, lydinti šeimas netekties akivaizdoje, atkreipia dėmesį į gedėjimo svarbą ir galimybę sugrįžti į atsisveikinimo vietą tuomet, kai tam ateina laikas. Kiekviena šeima išgyvena netektį savaip, todėl svarbu leisti jai gedėti savo tempu ir suteikti erdvę prisiminimams.

Asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė taip pat nuolat girdi šeimų istorijas. Tėvai dalijasi, kad kartais jiems būna pernelyg sunku pasiimti ir palaidoti kūdikį, mirusį ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu. Kyla klausimų, kaip turėtų vykti atsisveikinimas, kaip apie netektį kalbėti su aplinkiniais ir ar jų skausmas bus suprastas.

Būtent todėl bendra kūdikių kapavietė yra tokia svarbi. Ji suteikia galimybę pagarbiai palaidoti kūdikius, kurių palaikų tėvai nepasiima, ir kartu primena, kad net ir labai anksti nutrūkęs gyvenimas yra vertas atminimo. Šeimoms tai gali tapti vieta, kurioje galima sustoti, išgedėti ir prisiminti savo mažylį.

Kuriama Vilties ir Paguodos vieta

Šiluvoje tęsiami kūdikių kapavietės sutvarkymo ir atminimo paminklo kūrimo darbai. Įgyvendinant pirmąjį kūdikių kapavietės sutvarkymo etapą, sudėtos rankomis kurtos akmens plokštės ir pastatytas angelo muliažas. Už finansinę paramą asociacija „Padedu augti“ kartu su Kauno arkivyskupija dėkoja visiems geros valios žmonėms, prisidėjusiems prie šios prasmingos iniciatyvos.

Paminklą kuria skulptorius Nerijus Kavaliauskas kartu su žmona, restauratore Rūta Glinskyte-Kavaliauskiene. Kūrinio idėją įkvėpė Marcelijaus Martinaičio eilėraštis „Tu numegzk man, mama, kelią“. Paminklo kompozicijoje numatyti trys žmogaus ūgio angelai ir kapavietę apjuosiantis ažūrinis suoliukas, ant kurio šeimos galės prisėsti, pabūti ir gedėti tiek, kiek joms reikės.

Tai ne vien meninis kūrinys. Projekto tikslas – sukurti Vilties ir Paguodos vietą, kurioje kūdikio netektį išgyvenantys tėvai galėtų prisiminti savo vaiką, pabūti su savo jausmais ir rasti ramybę. Vietą, kurioje nereikia nieko aiškinti ar teisintis, kurioje galima tiesiog būti.

Kad šis prasmingas sumanymas būtų įgyvendintas iki galo, reikalinga visų mūsų parama. Kviečiame ir toliau aukoti paminklo kūrimui – kiekviena auka padeda tęsti pradėtus darbus ir kurti vietą, kuri ateityje taps svarbi daugeliui šeimų.

Prisidėti prie kūdikių atminimo paminklo kūrimo Šiluvoje galite čia:

https://eshop.padeduaugti.lt/parama-kudikiu-atminimo-paminklui-siluvoje