Ankstukus auginančių šeimų patirtys, joms kylantys iššūkiai ir reikalingi pokyčiai tapo pagrindine spalio 16 d. vykusių Stefanijos Ladigienės idėjų klubo pusryčių tema. Seimo narės Paulės Kuzmickienės iniciatyva susitikę medikai, geradariai, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir ankstukų tėvai aptarė, kaip geriau atliepti šių šeimų poreikius ir kokių sprendimų reikia valstybės lygmeniu.

Ankstukų priežiūra neturėtų baigtis išvykus iš ligoninės

Santaros klinikų Neonatologijos centro vadovas doc. dr. Arūnas Liubšys atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje sukurta specializuotos pagalbos sistema padėjo pagerinti anksčiau laiko gimusių ir sunkios būklės naujagimių priežiūrą. Vis dėlto svarbu galvoti ne tik apie kūdikio išgyvenimą ir gydymą pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, bet ir apie tai, kokių sveikatos iššūkių gali kilti vaikui augant.

„Mes negalim pasakyti, kai tėvai klausia: „Ar viskas bus gerai?“ Vienos problemos išlenda septynerių metų, kitos – 12 metų, kitos išlenda suaugusiems. Ir pasirodo, kad sąsajos tai yra su naujagimystės periodu“, – kalbėjo doc. dr. A. Liubšys.

Todėl, pasak jo, itin svarbu stiprinti ambulatorinę priežiūrą ir pagalbą šeimoms po išrašymo iš ligoninės. Tam reikalingas nuoseklus skirtingų specialistų bendradarbiavimas, aiškios rekomendacijos šeimos gydytojams ir geresnis paslaugų prieinamumas regionuose.

Medikas taip pat pabrėžė nevyriausybinių organizacijų ir rėmėjų indėlį. Jų parama padeda ligoninėms įsigyti reikalingos įrangos ir gerinti sąlygas, kuriomis gydomi naujagimiai ir būna jų artimieji. Tačiau gyvybiškai svarbios pagalbos užtikrinimas neturėtų priklausyti vien nuo paramos – tai turi būti ir valstybės prioritetas.

Kai vaiko priežiūros atostogos baigiasi anksčiau, nei šeima pasirengusi

Asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad ankstukų šeimos susiduria ne tik su medicininiais ir emociniais iššūkiais, bet ir su finansiniais sunkumais bei informacijos apie joms priklausančią paramą stoka.

Prisimindama savo patirtį, kai prieš 15 metų susilaukė anksčiau laiko gimusių dvynukų, I. Laukytė-Budrienė pasakojo kreipusis į „Sodrą“ norėdama išsiaiškinti, kokia pagalba šeimai priklauso. Atsakymas ją sukrėtė: „Na, palaukim, ar tavo vaikai išgyvens 28 dienas, ir tik tada mes galėsim tvarkyti dokumentus ir kalbėti apie kažkokias tai išmokas“, – prisiminė ji.

Pasak I. Laukytės-Budrienės, per penkiolika metų ši situacija iš esmės nepasikeitė, o pirmieji, nors ir minimalūs, pokyčiai numatyti tik nuo 2027 metų. Nuo tų metų sausio nebeturėtų būti taikoma 28 dienų sąlyga, apie kurią ji kalbėjo prisimindama savo patirtį.

Ji taip pat pabrėžė, kad šeimos ne visada iš anksto įvertina, kaip anksčiau gimus vaikui gali pasikeisti vaiko priežiūros atostogų trukmė ir pajamos. Pirmaisiais mėnesiais tėvų dėmesį užima kūdikio sveikata ir gydymas, todėl apie finansinius pokyčius kartais susimąstoma tik artėjant atostogų pabaigai.

„Iš tiesų, ne pradžioje, o jau link pabaigos jie pamato, tada suskumba ir sako: „Nieko nesuprantu. Tai kaip čia? Tai mes tai skaičiavom kitaip“, – pasakojo asociacijos vadovė. Ji paminėjo šeimą, kuri, perskaičiavusi pajamas, įvertino, kad dėl pasikeitusios vaiko priežiūros atostogų trukmės neteks 7000 eurų.

Diskusijoje taip pat kalbėta apie siekį keisti socialinių garantijų sistemą, kad ji geriau atlieptų ankstukų šeimų poreikius. Seimo narė Paulė Kuzmickienė kartu su kitais parlamentarais ir asociacija „Padedu augti“ inicijavo įstatymų pataisas, kuriomis siūloma ilginti vaiko priežiūros išmokų mokėjimą neišnešiotų kūdikių susilaukusiems tėvams. Pagal siūlymą, jei kūdikis gimė iki 31-os nėštumo savaitės imtinai, išmokos mokėjimas būtų pratęsiamas aštuoniomis savaitėmis, o gimusiems 32–36 nėštumo savaitę – keturiomis savaitėmis. Taip pat siūlyta nustatyti vienodą motinystės išmokos mokėjimo trukmę visais gimdymo atvejais.

Vis dėlto Vyriausybė šiam siūlymui nepritarė. Tarp nurodytų argumentų – lygiateisiškumo, proporcingumo ir socialinio teisingumo principai bei papildomos išlaidos „Sodros“ biudžetui. Vyriausybė kartu pažymėjo iš esmės pritarianti siekiui didinti socialines garantijas šeimoms.

Ankstukų sveikatos iššūkiai gali išryškėti ir vėliau

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininkė doc. dr. Rūta Morkūnienė pristatė beveik 500 vaikų medicininių duomenų tyrimą, apimantį laikotarpį nuo gimimo iki paauglystės.

Tyrimas parodė, kad didelė dalis naujų diagnozių nustatoma pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau sveikatos problemų gali išryškėti ir vėliau. Pasak mokslininkės, iki trejų metų nustatyta apie 40 proc., o iki septynerių metų – apie 80 proc. tyrime užfiksuotų naujų diagnozių. Vėlesnių sveikatos problemų padaugėjimo laikotarpių pastebėta ir mokykliniame amžiuje bei paauglystėje.

R. Morkūnienė pabrėžė, kad kiekvieno vaiko sveikatos situacija individuali, todėl iš anksto tiksliai numatyti visų galimų sunkumų neįmanoma.

„Mums reikėtų stebėsenos laikotarpį ilginti bent jau iki septynerių metų mažiausiai ir vesti tą šeimą, trumpai tariant, už rankos, kad jie laiku patektų pas specializuotus, jų atvejui tinkamus specialistus. Šiuo metu ankstukų stebėsenos laikotarpis, yra per trumpas“, – sakė doc. dr. R. Morkūnienė.

Koreguotas amžius ir realūs vaiko poreikiai

Dvynukių ankstukių tėtis Justinas Paliauka pasidalijo savo šeimos patirtimi. Jo dukros gimė 28-ąją nėštumo savaitę ir ligoninėje praleido tris mėnesius. Šiuo metu mergaitėms yra devyni mėnesiai nuo gimimo, o jų koreguotas amžius – šeši mėnesiai.

Tėtis pasakojo, kad lankantis pas medikus mergaičių raida, svoris ir ūgis vertinami pagal koreguotą amžių. Tačiau šeimai kyla klausimų, kaip jų poreikiai bus vertinami vėliau, kai ateis laikas pradėti lankyti darželį.

„Kai lankomės pas medikus ir stebime mergaičių augimą, matome, kad jų raida, svoris ir ūgis vertinami pagal koreguotą amžių. Mūsų atveju – pagal šešis mėnesius, o ne pagal devynis, kiek joms yra nuo gimimo“, – sakė J. Paliauka.

Ši patirtis atskleidžia šeimoms kylantį nerimą: medicininėje priežiūroje atsižvelgiama į individualią vaiko raidą, tačiau tėvai nežino, ar tokio pat lankstumo sulauks ir kitose srityse. Jiems tenka galvoti, ar vaikas bus pasirengęs pradėti lankyti darželį numatytu laiku ir kaip suderinti realius jo poreikius su įprastais terminais bei lūkesčiais.

Pagalba šeimoms – bendras darbas

Paramos fondo „Gerų darbų dirbtuvės“ „Ankstukai“ direktorius Vytenis Kinduris padėkojo visiems žmonėms ir organizacijoms, prisidedantiems prie ankstukų ir jų šeimų gerovės. Pasak jo, svarbu telkti geradarius ir bendromis pastangomis užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos reikia.

„Mes, kaip fondas „Gerų darbų dirbtuvės“, stengiamės tuos geradarius jungti po vienu stogu, kad lašas po lašo galėtų tai tapti dideliu vandenynu pagalbos“, – sakė V. Kinduris.

Fondas remia įvairias iniciatyvas, padeda ligoninėms įsigyti reikalingos įrangos ir prisideda prie konkrečių šeimų poreikių.

Šeimos emocinei gerovei reikia daugiau dėmesio

Diskusijoje daug dėmesio skirta ne tik kūdikių sveikatai, bet ir jų tėvų emocinei būklei. Seimo narė Paulė Kuzmickienė pabrėžė, kad šeimos savijauta yra neatsiejama nuo vaiko gerovės.

„Tai, kaip mama ir tėtis jaučiasi, yra nepaprastai svarbu, ką tu parneši namo“, – sakė ji.

Pogimdyminės depresijos centro vadovė Nida Vildžiūnaitė atkreipė dėmesį, kad pogimdyminė depresija nėra vien atskiras mamos psichikos sveikatos sutrikimas. Už jos gali slypėti sudėtingos šeimos patirtys, nerimas, kaltė, nuovargis ir pagalbos trūkumas. Ankstukų tėvams šie išgyvenimai gali būti ypač stiprūs, nes vaiko gimimą lydi nežinomybė dėl jo sveikatos, ilgas gydymas ir negalėjimas pirmųjų savaičių praleisti taip, kaip šeima tikėjosi.

„Mama mums rūpi“ iniciatyvos atstovė Asta Petraitienė pabrėžė, kad po gimdymo mamoms reikia ne tik informacijos, bet ir emocinio palaikymo bei prieinamos pagalbos. Ankstukų šeimoms ypač svarbu sulaukti pagalbos kuo anksčiau ir tęsti ją grįžus namo, todėl verta svarstyti nuoseklią šeimų palydėjimo programą, apimančią skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimą.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Šeimos ir vaiko gerovės komisijos narė Ieva Dauskurtė pabrėžė, kad svarbu laiku atpažinti tėvų emocinės sveikatos sunkumus, suteikti informaciją ir mokyti medikus nukreipti pagalbos.

Ji taip pat akcentavo atokvėpio paslaugų svarbą – Vilniuje veikia grupės, kuriose tėvai gali kelioms valandoms palikti vaiką ir skirti laiko poilsiui ar asmeniniams reikalams. Tokia pagalba ypač svarbi nuolatinę įtampą patiriančioms šeimoms.

Diskusija parodė, kad ankstukų šeimoms reikia tęstinės sveikatos priežiūros, prieinamų reabilitacijos paslaugų, finansinio saugumo ir emocinės paramos. Kad ši pagalba būtų prieinama kiekvienai šeimai, būtinas medikų, nevyriausybinių organizacijų ir valstybės institucijų bendradarbiavimas, kad nė viena šeima neliktų viena su savo iššūkiais.

Pranešimą parengė Inga Laukytė - Budrienė