Vienoj grafystėj, vienoj karalystėj gyvenimo mamyte Julija, kuri laukė atskrendančio gandro, nešino dviem dvynukėm mergytėm. Niekas net nenumanė, kad gandras atskris anksčiau laiko- labai greitas gandras pasitaikė.

Vieną mergytę, Danielę, gandras paliko auginti Julijai, o kitą mergytę nunešė Dievuliui į dangų, kad jis turėtų šalia savęs dar vieną gražų angeliuką.

Danielė, kaip ir kiti vaikučiai, kuriuos atnešė tėveliams greiti gandrai, gyveno Stebuklingoje saloje stiklo namelyje,- kad jokie vėjai ir pūgos nesušaldytų mažų vaikelių. O stiklo namelius saugojo didelis būrys gerų ir gražių fėjų ir burtininkų.

Mamytė Julija, kaip ir kitos Stebuklingos salos mamytės, gyveno šalia stiklo namelio- šildė savo dukrytę rankų šiluma, nešė pienelį, dainavo lopšines.

Vieną dieną mama Julija išgirdo gražią dainelę, kurią savo vaikeliui dainavo kita salos mama Rosita. Rositos šeimą greitas gandras jau aplankė antrą kartą, taigi ji galėjo pasidalinti savo patirtimi, išgyvenimais ir viltimi su mama Julija.

Taip ir augo Julijos dukrelė Daniele ir Rositos sūnelis Karimas stikliniuose nameliuose, kol vieną gražią pavasario dieną fėjos pranešė mamytėms, kad jų vaikeliai gali grįžti namo, kur jų labai laukė tėveliai, seneliai, dėdės ir tetos.

Namiškių laimei nebuvo ribų, kai mamytė Julija su dukrele grįžo namo. Kelis mėnesius visi dainavo ir šoko, tačiau Julija labai norėjo grįžti į Stebuklingąją salą - juk ten kiekvieną dieną atskrisdavo greitas gandras nešinas vaikeliu. Julija norėjo kitom mamytėm papasakoti savo istoriją ir padrąsinti jas, kad jos neliūdėtų ir neverktų šalia savo vaikelių stiklinių namelių.

Kaip tarė, taip padarė - grįžo Julija į Stebuklingą salą pas fėjų patarėją Aušrą, kuri supažindino Juliją su naujomis salos mamytėmis.

Julija (ir kitos buvusios Stebuklingos salos mamytės) dažnai lankydavo salos mamytes, pasakodavo joms savo istorijas.

Iš visų naujų salos mamyčių Julija labiausiai susidraugavo su mamyte Inga, kuriai greitas gandras atnešė sūnelį Arentą ir dukrytę Miglę.

Laikas greitai bėgo, ir mamytė Inga su savo vaikeliais taip pat grįžo namo. Namiškių džiaugsmui nebuvo ribų- jie šoko ir dainavo kelis mėnesius, tačiau Inga visada prisimindavo salos mamas.

Tuo tarpu Stebuklingoje saloje vyko sujudimas- salos viduryje išaugo Gyvybės medis- pirmas toks, didingas ir nepakartojamas. Fėjos ir burtininkai iš jo sėmėsi jėgų savo geriems ir stebuklingiems darbams, o salos mamytės šalia jo pasikraudavo viltimi ir tikėjimu.

Ir toks nepakartojamas tas medis buvo, jog viena gražią dieną, mama Julija, Inga, fėjų patarėjos Aušra ir Viktorija, bei vaikučių draugė Elena nusprendė šalia Stebuklingosios salos sukurti savo salą, kurioje būtų „Padedu augti“ karalystė.

Nuostabus dalykai vyko šiose salose - jie gražiai draugavo, bei vienas kitam padėjo.