+37069980008
„Ankstukų pagalbos linija”
Tikriausias pasaulio stebuklas

Vaikelių laukimas, per anksti jų išvystas pasaulis ir naujagimių operacijos. Nemigos ir nerimo mėnesiai. Tai išgyvenusios kaunietės savo patirties nė nebando nugrūsti į giliausią širdies kampelį, atvirkščiai, vadina ją neįkainojama. Kodėl? Pasidalydamos gali palengvinti kitų šeimų dalią.

UŽSIMOJO PADĖTI KITIEMS

Laukiantis kūdikio svajojama apie nuostabią ateitį. Juk naujagimis namus pripildys džiaugsmo. Šypsotis priverčia ir nevalinga mažo žmogučio šypsena, ir jo pirštelių judesiai, jau nekalbant apie spardymosi įgūdžius ir bandymus reikšti savo emocijas.

Tačiau nemažai mamų savo vaikiukus išvysta gerokai anksčiau laiko ir susiduria su skaudžia realybe, kad mažylis gali neišgyventi, kai kankina klausimai, ar vaikelis girdės, matys.

Dvi pašnekovės, kaunietės pasakoja apie išgyventą dvasinį skausmą, įtampą ir nežinią, laukimą.

Ne tik pasakoja, bet ir veikia: subūrusios asociaciją “Padedu augti” padeda įkvėpti optimizmo ir kitoms mamoms, tėčiams, sulaukusiems neišnešiotukų – sėkmės istorijos jėgų ir pasitikėjimo suteikia kaip niekas kitas. Gydytojai gali padaryti stebuklus, bet ne be mažylių tėvelių pagalbos.

VIENOS NETEKO, KITĄ IŠGELBĖJO

Vienai asociacijos “Padedu augti” aktyvisčių Julijos Kulik-Dulskienės dukrytei Danielei – jau šeši metai. Ji auga sveika ir žvali, kaip ir kiti jos amžiaus vaikai.

Bet mama kartais iki šiol nevalingai pasilenkia virš miegančio vaiko paklausyti, kaip jis kvėpuoja.

Julija buvo susilaukusi dvynukių. Jos gimė labai anksti – 28-ąją gestacijos savaitę. Viena mergaitė, deja, neišgyveno. Per anksti gimę mažyliai dar nemoka kvėpuoti, dar nebūna iki galo susiformavusi jų rega, kai kurie kiti organai.

Jau pagimdžiusi Julija sužinojo: jeigu kūdikius būtų nešiojusi dar parą dvi, nežinia, ar būtų pavykę išgelbėti ir mamą, ir vaikelius.

Danielė gimė 1,182 kg svorio ir 38 cm ūgio, sesė buvo šiek tiek mažesnė.

„Dukrelei kelis kartus buvo perpilamas kraujas, skiriami antibiotikų kursai, jau grįžus iš ligoninės namo nustatė vandenę, kurią, gerų specialistų dėka, pavyko išgydyti per mėnesį. Nepaisant visų bėdų, savo bendraamžius mergaitė pasivijo būdama 10 mėnesių“, – skaičiavo Julija.

Vienos mažylės netektis dar labiau apsunkino ir taip nelengvą rūpinimąsi likusia coliuke. Dėl streso ir sielvarto dešimčiai dienų buvo dingęs pienas.

„Tačiau žinojau, kad jis yra gyvybiškai svarbus mano vaikui, todėl neturėjau teisės nuleisti rankų“, – pasakojo jauna mama.

Dukrytę parsivežė namo, kai ši pramoko žįsti. Po kelių dienų pastebėjo, kad naujagimei tai daryti per sunku. Dar mėnesį teko ją mokyti. Vis tekdavo primaitinti mamos pienu iš buteliuko, tačiau po mėnesio įnirtingų pastangų mažylei pavyko išmokti ir Julija ją sėkmingai maitino iki dvejų metų ir dviejų mėnesių.

VOS GIMUSIUS UŽPUOLĖ BĖDOS

Ką reiškia stebėti, kaip tavo žirnio dydžio vaikeliai kabinasi į gyvenimą, žino ir pati asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė. Jos dvynukai gimė dar anksčiau nei Julijos – 26 nėštumo savaitę. Laimei, išgyveno abu.

I. Laukytės-Budrienės dukrytė Miglė gimė 768 g svorio ir 31 cm ūgio, sūnelis Arentas – kiek didesnis – 856 g svorio ir 32 cm ūgio. Iš ligoninės buvo išleisti beveik po 3 mėn. nuo gimimo. Tuomet abu svėrė po 2 kg 100 g.

„Operacijos prireikė tik Miglei. Jai buvo operuotas atviras botalo latakas, kadangi jis neužsidarė naudojant vaistus, o jos kvėpavimas vis silpnėjo, plaučiai buvo ventiliuojami dirbtinai. Operacija atlikta po 18 dienų nuo gimimo. Gimus kūdikiui laiku, atviras arterinis latakas pats užsidaro per 10–18 val., o gimusiam anksčiau reikalingi vaistai arba operacija“, – lyg medikė aiškino Inga.

Ji pasakojo labai nerimavusi dėl kraujosruvų vaikiukų smegenyse, kurios atsirado pirmą parą po gimimo. Buvo labai didelė rizika, kad atsiras galvos smegenų vandenė.

„Kaip ir visus neišnešiotukus, taip ir mano vaikus buvo užklupusi sunki anemija. Kelis kartus abiem buvo pilta eritrocitų masės. Grįžus namo hemoglobino kiekis kraujyje tebuvo 72, bet po mėnesio jo gamyba suaktyvėjo“, – pasakojo kaunietė.

ĮKVĖPĖ SĖKMĖS ISTORIJA

„Kai vaikas gimsta neišnešiotas, mamai labai didelis stresas. Niekas nesitiki ir nenori gimdyti taip anksti. Kiekviena diena tampa nežinomybe. Kaip sakydavo medikai, vienas žingsnis pirmyn – du atgal. Kiekvieną kartą nešdama vaikui pienuką nežinodavau, kokios žinios manęs laukia“, – prisiminė Julija laiką ligoninėje.

Ji žinojo, kad Kauno klinikų Neonatolgijos klinikoje veikia specialistų vedama paramos grupė anksčiau laiko mažylių susilaukusiems tėvams, tačiau į ją taip ir nenuėjo. Iš pradžių buvo nedrąsu, vėliau nenorėjo kalbėtis su žmogumi, kuris apie jos situaciją ir būklę žino tik iš vadovėlio.

Julija pasakojo, kad didžiulės pagalbos sulaukė net neprašiusi iš visai nepažįstamos moters, nieko bendra neturinčios su medicina.

„Pirmomis dienomis po gimdymo ligoninėje sutikau kitą mamą, kurios neišnešiotukas jau buvo paaugęs. Jos pasakojimai, kad vaikiukas šauniai auga, koks jis yra sveikas, mane pripildydavo teigiamų emocijų. O jos mamoms ir tėčiams ypač reikalingos“, – žino kaunietė.

NEPATARIA PASIDUOTI

„Medikai pasako, kad vaikai bus problemiški, bet kai matai, kad ateina mama su taip pat per anksti gimusiu vaiku ir jam viskas yra gerai, tarsi pasikrauni vilties, teigiamų emocijų. Įgyji naujų jėgų“, – teigė asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

Gydytojai, paklausti, ar taip anksti gimę vaikučiai išgyvena, Ingai nieko konkretaus atsakyti negalėjo. Geriausias atsakymas, kurį jai pavyko išgirsti: būna, kad išgyvena, stengiamės, padarysime viską, ką galime.

Medikai tikrai nuoširdžiai stengėsi, neskaičiavo nei savo jėgų, nei laiko, bet pokalbis su tai patyrusia mama padeda lengviau atsiverti, išsikalbėti, suteikia jėgų nepalūžti. Savanorių mamų atliktos apklausos rodo, kad, netgi nesant socialinių darbuotojų ir psichologų trūkumui, savipagalbos grupių poreikis išliktų.

O jėgų coliukų tėveliams prireikia daugybės.

„Negalima nuėjus prie naujagimio verkti. Nieko gero iš to nebus. Būnant su vaikeliu reikia būti gerai nusiteikus, jį myluoti, su juo kalbėti. Net jeigu vaikiukas atrodo bejėgis, nieko nesuprantantis, jis jaučia tėvų paramą. Girdėdamas, jausdamas mamos širdies plakimą, kvėpavimą, vaikiukas yra ramesnis, šalia turėdamas pavyzdį jis greičiau išmoksta kabintis į gyvenimą“, – prisiminė savo patirtį Julija.

Itin artimas ryšys su kūdikiu neįkainojamas ir mamai. Sparčiau gaminasi pienas, o šis neišnešiotukams – tarsi stebuklas.

Vienas iš pačių tikriausių pasaulio stebuklų, kai inkubatoriuje gulintis sunkiai sergantis mažylis, girdėdamas mamos lopšinę ir jausdamas tėčio ranką ant gaubto, pradeda šypsotis, nepasiduodamas logikos dėsniams ir matematiniams išskaičiavimams.

Galbūt ir dėl to daugelį tokių per anksti gimusių mažylių gydytojams pavyksta išlydėti į taip jų laukiančius namus.

KONSULTACIJOS IR PAGALBA

„Mes labai daug dėmesio skiriame neišnešiotukų šeimoms. Kai pats nueini tą kelią, žinai, kur yra sunkiausia, kur reikalinga pagalba ir viltis. Džiaugiamės, galėdami padėti kiekvienai pagalbos prašančiai šeimai, o praėjusiais 2016 m. tai daryti buvo ir finansiškai lengviau – Kauno savivaldybės programa „Iniciatyvos Kaunui“ finansavo mūsų asociacijos „Padedu augti“ projektą „Kompleksinė pagalba šeimoms, auginančioms anksčiau laiko gimusius vaikus“. Jį įgyvendindama, Kauno klinikose neišnešiotukų susilaukusioms šeimoms asociacija teikė papildomas socialinio darbuotojo ir psichologo konsultacijas, dailės terapijos užsiėmimus. Kad tokio tipo pagalba yra be galo svarbi ir reikalinga, byloja skaičiai – nuo 2016 m. liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. buvo suteiktos 167 konsultacijos. „Ar galite įsivaizduoti, kiek šeimų ir jų artimųjų paliečia priešlaikinis gimdymas?“, – kalbėjo asociacijos vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

Asociacija „Padedu augti“ pirmoji Lietuvoje pradėjo teikti psichologinę ir socialinę pagalbą neišnešiotų naujagimių susilaukusioms šeimoms ir rūpintis mažųjų pacientų gerove Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. Asociacija tikslingai šią veiklą tęsia jau beveik 6 metus. Pernai, lapkričio 17 d., jau 5-tus metus iš eilės, visos neišnešiotukų šeimos buvo pasveikintos su Pasauline neišnešiotų naujagimių diena, padrąsintos nenuleisti rankų.

„Tas prisilietimas prie gyvybės pradžios – o neišnešiotų naujagimių ji būna labai trapi – yra didysis stebuklas, kuris mus skatina dirbti. Apie tokią tėvelių organizacijos pagalbą prieš gerą dešimtmetį galėjome tik su pavydu paskaityti spaudoje arba išgirsti konferencijose. Tai, ką daro asociacija „Padedu augti“, tiek medikų, tiek anksčiau laiko naujagimių susilaukusių tėvų akimis, yra neįkainojama. Kiekvienam sava bėda yra didžiausia. Kai šeimos balansuoja ant nežinomybės ribos, būtent asmeninė asociacijos savanorių ir specialistų pagalba yra labai svarbi: išklausyti, paguosti, savo pavyzdžiu suteikti viltį“, – džiaugėsi Kauno klinikų Neonatologijos klinikos vadovė Rasa Tamelienė.

Kauno perinatologijos centre kasmet gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų apie 500 neišnešiotų. Į Kauno klinikas gimdyvės vežamos iš Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno krašto ligoninių. Neišnešioti naujagimiai iki 32 savaitės yra atvežami reanimobiliu, nupirktu iš Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projekto „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio vykdytoja yra Kauno klinikų ligoninė, lėšų.

Būtent Kauno klinikose gydomi ir slaugomi patys sunkiausi ligoniukai. Čia teikiamos paslaugos Kauno perinatologijos centro aptarnaujamo regiono naujagimiams: sveikų naujagimių adaptacijos periodo stebėjimas, vakcinacija, tyrimas, motinų konsultavimas esant laktacijos ir priežiūros sunkumų, sergančių naujagimių transportavimas, neišnešiotų ir sergančių naujagimių tyrimas ir gydymas, naujagimių chirurginės operacijos, labai neišnešiotų naujagimių atokiųjų baigčių stebėjimas ir problemų sprendimas, naujagimystės periodo sutrikimų gydymas ir kita.

„Kadangi mamos ligoninėje neretai praleidžia 1–3 mėnesius, svarbu kuo daugiau joms padėti“, – kalbėjo asociacijos vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

Asociacija padėjo vykdyti projektus, skirtus neišnešiotų naujagimių priežiūrai gerinti. Tai bendrai su partneriais vykdomas projektas „Kalėdų naktį tylią išgelbėkime gyvybę“ ir pagalba steigiant pirmąjį Lietuvoje donorinį motinos pieno banką.