Ankstukai nesveria nė kilogramo. Tačiau jie užauga, ir gana dideli, nes jiems padeda ne tik tėvai ir medikai, bet ir likimo draugai.

Nė sapne nesapnavo

Jauna, sveika, aktyviai dalyvaujanti visuomeninėje veikloje kaunietė Aistė Mickevičienė nė sapne nesapnavo, kad lauktas ir išsvajotas nėštumas gali baigtis anksčiau, nei dera.

Deja, kaip ir daugeliui moterų, Aistei priešlaikinis gimdymas prasidėjo labai netikėtai. Dar 22-ąją nėštumo savaitę, pajutusi skausmus, moteris atvyko į Kauno klinikas. Šiandien ji labai dėkinga medikams už jų profesionalumą ir dideles pastangas siekiant išgelbėti naują gyvybę.

Aistei buvo atlikta operacija, kuri prailgino nėštumą iki 25 nėštumo savaičių.

„Adomas gimė 25-ąją gestacinę savaitę. Svėrė vos 800 g ir tilpo į mano delną. Kol nesi susidūręs su tokia situacija, labai sunku įsivaizduoti, kaip atrodo žmogutis šeštą nėštumo mėnesį: akytės dar neatlipusios, ausytės neišsivysčiusios“, – sunkiai atsidūsta Aistė.

Tarp gyvybės ir mirties

Neišnešioti naujagimiai ypač jautrūs šviesai ir prisilietimams, jų oda permatoma, dažniausiai patys nemoka kvėpuoti, valgyti.

„Be šiuolaikinės medicinos tokiam mažam žmogučiui šansų išgyventi ir užaugti, deja, nėra. Tik dėl daugybės gyvybę palaikančių aparatų, medikamentų ir gydytojų dėka mūsų šalyje dauguma neišnešiotų naujagimių išgyvena“, – patyrė Aistė.

Anot jos, tai gali suprasti tik panašaus likimo šeimos. Jų kasdienybė – nuolatinė nežinia ir nerimas, nes naujagimio būklė nuolat kinta ir balansuoja tarp gyvybės bei mirties. Daugybė klausimų ir labai mažai atsakymų veda į dar didesnę neviltį. Bent menkiausia viltis ir laimingų šeimų istorijos už ligoninės ribų yra paskata stengtis dėl mažojo stebuklo, gulinčio už inkubatoriaus sienų.

„Vienintelė atrama, kuri suteikdavo vilties ir stiprybės nepasiduoti esant tokiai sunkiai situacijai, buvo mamos, kurios savanoriškai ateidavo į Kauno klinikas ir atsivesdavo savo jau paaugusius per anksti gimusius vaikus. Juokauju, kad mes su vyru buvome etatiniai tėvelių grupių lankytojai – kiekvieną trečiadienį eidavome į susitikimus pasikalbėti, įsikrauti geros energijos ir vilties, kad tokie mažyčiai žmogiukai užauga ir tampa nuostabiais žmonėmis“, – pasakoja kaunietė.

Nepamiršo kitų skausmo

Aistė su artimaisiais savo naujagimį Kauno klinikose slaugė net tris mėnesius. Jau tuo metu moteris žinojo: jei Adomėlis ar ji pati turės sveikatos problemų, vis tiek norės padėti kitoms tokio pat likimo šeimoms.

Grįžusi iš ligoninės jauna mama prisijungė prie asociacijos „Padedu augti“ savanoriškos veiklos, kuri jai buvo pati didžiausia paguoda sunkiu metu.

„Ne visi labai maži gimę mažyliai yra sveiki, dažnai juos lydi ilgas ir sunkus kelias, o šeimoms tokiu metu labai reikalinga parama. Manau, kad ši savanoriška veikla yra labai prasminga, nes šeimos gauna ne tik palaikymą, bet ir daug reikalingos informacijos tiek būnant ligoninėje, tiek grįžus į namus“, – A. Mickevičienė pabrėžia, kad dalyvavimas savitarpio pagalbos grupių susitikimuose suteikia galimybę panaudoti socialinio darbo žinias.

Klausimai be atsakymų

Jau šešerius metus aktyviai ir savanoriškai veikianti organizacija, vienijanti ir burianti šeimas, auginančias per anksti gimusius vaikus, nemokamai konsultuoja esant priešlaikinio gimdymo grėsmei ir susilaukus ankstuko. Teikia pagalbą ir informaciją slaugant naujagimį Kauno klinikose ir grįžus į namus.

„Neretai medikai negali pasakyti, kas laukia vaikelio, kartais nesveriančio nė vieno kilogramo. Ar jis išgyvens, ar augs sveikas, be jokių neišnešiotumo padarinių? Psichosocialinė pagalba, informacijos teikimas atsakant į rūpimus klausimus, yra ypatingos reikšmės“, – apibendrina asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

Bendradarbiaudami su Kauno klinikų medikais, personalu asociacijos nariai nuolatos ieško būdų ir galimybių, kaip kuo efektyviau padėti šeimoms, patekusioms į krizinę situaciją. Šiuo metu aktyvinama savitarpio pagalbos grupių veikla.

Dar daugiau pagalbos

„Arbatos pertraukėlės“ – tai jau daugiau nei dešimtmetį Kauno klinikose kiekvieną trečiadienį vykstantys savitarpio pagalbos grupės susitikimai šeimoms, kurių naujagimiai gimė per anksti.

„Į šiuos susitikimus kviečiamos ne tik mamos, bet ir tėčiai pasišnekėti ir nors trumpam atsipūsti nuo labai intensyvaus ligoninės ritmo. Čia išklausoma ir pasidalijama panašiomis istorijomis, o iš namų atvykusios savanorės – ankstukų mamos yra pasirengusios padėti šiuo itin sunkiu visai šeimai ir artimiesiems metu“, – pasakoja I. Laukytė-Budrienė.

Ji pasidžiaugė, kad šiemet asociacijai teikti socialinę ir psichologinę pagalbą yra ir finansiškai lengviau. Kauno miesto savivaldybė skyrė lėšų teikti pagalbą šeimoms, patekusioms į krizinę situaciją: gimus neišnešiotam, neįgaliam naujagimiui ar jam mirus.

„Šeimas iki pat Naujųjų metų nemokamai ir individualiai konsultuos psichologas ir socialinis darbuotojas“, – priduria „Padedu augti“ asociacijos vadovė I. Laukytė-Budrienė.

Straipsnis: Kauno diena