Kauno naujagimiams trūksta kraujo

Spalio 6 dieną, 12 valandą, prie Kauno miesto savivaldybės buvo paskelbtas projekto „Kaunieti, būk dosnus“ startas. Projektas skirtas skatinti neatlygintiną kraujo donorystę, surinktas kraujas bus skiriamas Kauno naujagimiams. Tuo pat metu savivaldybėje, Kauno klinikų Kraujo centras įkūrė kraujo surinkimo punktą, į kurį mielai rinkosi savivaldybės tarnautojai ir miestiečiai dovanoti savo kraują.

„Žinau ką reiškia stebėti, kaip tavo žirnio dydžio vaikeliai kabinasi į gyvenimą. Mano dvynukai gimė – 26 nėštumo savaitę“, – pasakoja asociacijos „Padedu augti“ vadovė Inga Laukytė-Budrienė.

Pasak I. Laukytės-Budrienės, jos mažyliams net kelis kartus buvo pilta eritrocitų masės. Hemoglobino kiekis kraujyje tebuvo 72.

„Sunkiausia buvo stebėti, kaip mano dvynukams sustoja kvėpavimas, o tu niekuo negali padėti“, – prisiminimais dalinasi Inga Laukytė-Budrienė.

„Kasmet Lietuvoje gimsta daugiau kaip 1500 neišnešiotų naujagimių, virš 50 tokių kūdikėlių neišgyvena. Neišnešiotumas yra daugiau nei pusės visų, negyvų gimusių, naujagimių mirties priežastis (tai sudaro 60,2 proc.). Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje per metus gydoma ir slaugoma apie 1000 neišnešiotų naujagimių. Jeigu yra įmanoma, gimdyvės iš kitų miestų yra vežamos į šį Perinatologijos centrą. Lietuvoje tokie specializuoti centrai su specialia įranga yra tik 2 – Kaune ir Vilniuje“, – pasakoja LSMU Neonatologijos klinikos vadovė, docentė, Lietuvos Neonatologijos asociacijos prezidentė Rasa Tamelienė.

Pasak R. Tamelienės, tokie mažyliai neturi geležies atsargų ir išsivysto anemija, jiems dažnai trūksta deguonies smegenims, jis yra nepernešamas, todėl gali būti pažeistos galvos smegenys, bet neišnešiotukui tikrai galima padėti. Supylus eritrocitų masę, jo šansai, kad galvos smegenys bus pažeisti tampa daug mažesni, jo gyvybinės funkcijos daug geriau užtikrinamos, nes pakankamas eritrocitų kiekis išnešioja daugiau deguonies.

„Lietuvoje pats mažiausias gimęs, išgyvenęs ir sėkmingai užaugęs naujagimis tesvėrė 450 g, o paties mažiausio gestacinio amžiaus naujagimis gimė vos 22 savaičių. Labai svarbus visuomenės supratimas ir pagalba. Prisidėkite prie šio projekto, kraujas yra gyvybiškai svarbus mažyliams“, – ragina R. Tamelienė.

„Viena iš priežasčių, dėl ko prisidedu prie šio projekto, yra ta, kad pati savo antrąjį sūnų pagimdžiau per anksti ir puikiai žinau, su kokiomis problemomis susiduria moterys, pagimdžiusios neišnešiotukus“, – pasakoja verslininkė Inga Budrienė.

Pasak I. Budrienės, jos vaikas gimė mėnesiu ankščiau ir pats nekvėpavo.

„Juk tiems vaikučiams labai sunku kabintis į gyvenimą, todėl labai svarbu jiems padėti. Kiek tik įmanoma, visada prisidedu prie tokių akcijų ir skatinu kitus tai daryti“, – sako Inga Budrienė.

Daiva Tamošiūnaitė – radijo, televizijos laidų, renginių vedėja, filmų įgarsintoja: „Man šis projektas svarbus paprasčiausiai todėl, kad aš esu neišnešiotukės mama. Aš žinau ką reiškia sulaukti tokio dydžio vaikelio, tokio dydžio coliukės, mano Adelė tesvėrė 630 gramų. Puikiai prisimenu visas baimes, visas ašaras ir to, ko gero, nebus įmanoma pamiršti visą likusį savo gyvenimą. Ir visada tokiems mažyliams bei jų tėveliams esu pasiryžusi padėti kuo tik galėsiu. Pradžia yra pati sunkiausia, bet, kad sektų vis kitas etapas, kad tas vaikelis išgyventų sunkųjį periodą, mes kažkaip visi galime padėti, jei atsakingai, su meile ir su širdimi pasižiūrėtume į šią situaciją. Tokie vaikai užauga puikiais, talentingais žmonėmis, pasaulyje yra daugybė pavyzdžių. Kad ir tas pats mūsų Ramūnas Vyšniauskas gimė neišnešiotukas. Ir iš tokio gležno, mažo kūdikėlio išaugo sunkumų kilnotojas. Mūsų šalis negali pasigirti dideliu gimstamumu, tad padėti užaugti šiems mažiems vaikučiams, reiškia rūpintis savo ateitimi. Mano Adelei dabar dvylika metų. Ji – normalus vaikas, kaip ir visi kiti, ji tiesiog žino, jog buvo kanarėlė, kuri gyveno narvelyje.“

2013 m. gelbstint naujagimių gyvybes buvo sunaudota 192 donorų kraujo. Šiemet kraujo poreikis padidėjo ir jeigu toks išliks, bus sunaudota mažiausiai 252 donorų kraujo.

Organizatoriai labai džiaugiasi, kad šiandien pirmoji, kuri padovanojo savo kraują Kauno naujagimiams, buvo Kauno mero žmona Jurgita Kupčinskienė.

Neatsitiktinai projekto partneriai asociacija ,,Padedu augt“ projektą ,,Kaunieti, būks dosnus“ pradėjo nuo Kauno miesto savivaldybės. Norima atkreipti miesto valdžios, verslininkų, visuomenės veikėjų ir visų miestiečių dėmesį į kraujo donorų trūkumo problemą.

Prašome kauniečių nebūti abejingais, atvykti į Kauno klinikų Kraujo centrą adresu Eivenių g. 2, dovanoti savo kraują ir kartu pasidžiaugti, kad išgelbėjome gyvybę.

Projektą palaiko: Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas su žmona Jurgita Kupčinskiene, choro dirigentė, kompozitorė, muzikos mokytoja Danguolė Beinarytė, verslininkė Inga Budrienė, menininkė Jolanta Šmidtienė, radijo, televizijos laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė.

Projekto organizatoriai: Kauno klinikų kraujo centras ir Užkrečiamųjų ligų pacientų asociacija.

Projekto partneriai: Kauno miesto savivaldybė ir Naujagimių anksčiau laiko susilaukusių tėvų asociacija „Padedu augti“.

Įžymūs neišnešioti naujagimiai:

I. Niutonas (1643-1727) – anglų fizikas ir matematikas, klasikinės fizikos pradininkas,

F. Volteras (1694-1778) – vienas žymiausių Prancūzijos rašytojų,

Napoleonas (1769-1821) – Prancūzijos imperatorius, vienas žymiausių žmonijos istorijos karvedžių,

V. Hugo (1802-1885) – žinomas prancūzų rašytojas, sukūręs daug eilėraščių, dramų ir romanų,

Č. Darvinas (1809-1882) – žymus anglų gamtininkas, organizmų evoliucijos teorijos kūrėjas,

M. Tvenas (1835-1910) – amerikiečių rašytojas, parašęs daug knygų ir linksmų trumpų apsakymų,

D. Rokfeleris (1839-1937) – Amerikos milijonierius, praturtėjęs iš naftos verslo,

P. Renuaras (1841-1919) – prancūzų dailininkas, vienas žymiausių impresionistų,

T. Edisonas (1847-1931) – JAV elektrotechnikas, išradėjas,

V. Čerčilis (1874-1965) – Antrojo pasaulinio karo metu buvo Anglijos premjeras,

A. Pavlova (1881-1931) – Rusijos balerina,

A. Einšteinas (1879-1955) – visų laikų vienas žymiausių mokslininkų.